Michailas Bulgakovas (Michail Bulgakov)

Turėjo šešis brolius ir seseris, buvo vyriausias vaikas šeimoje.

Nuo 1901 m. mokėsi į Pirmojoje Kijevo gimnazijoje, o 1909 m. įstojo į Kijevo universitetą Medicinos fakultetą. Antrame kurse vedė Tatjaną Lappe.

Pirmojo pasaulinio karo metais dirbo karo ligoninėje. 1916 m. buvo išsiųstas į Nikolskojė kaimą Smolensko gubernijoje. Nuo 1917 m. rašytojas ėmė vartoti morfijų, tačiau žmonos padedamas įveikė šią priklausomybę. 1918 m. grįžo į Kijevą, kur vertėsi privataus gydytojo venerologo praktika. 1919 m. Bulgakovas, kaip karo gydytojas, buvo išsiųstas į pietų Rusiją, į Ukrainos liaudies respublikos armiją.

1921 m. Bulgakovas grįžo į Maskvą. Čia jis aktyviai dalyvavo literatų susitikimuose, spausdino savo pirmuosius kūrinius periodiniuose leidiniuose. Pradžioje buvo žinomas kaip satyrikas, vėliau kaip režisierius ir dramaturgas. 1923 m. Michailas Bulgakovas priimtas į Rašytojų sąjungą, kurioje jau buvo F. Sologubas, N. Gumiliovas, K. Čukovskis, A. Blokas.

1924 m. rašytojas išsiskiria su žmona ir po metų veda Liubovę Belozerskają.

1924 - 1928 m. Michailas Bulgakovas parašo garsiausius savo kūrinius „Šuns širdis“, „Velniava“, „Baltoji gvardija“, pjesę „Turbinų dienos“ (1926 m. asmeniniu Stalino pageidavimu ši pjesė buvo pastatyta Maskvos Akademinio dramos teatro scenoje).

Pirmasis rimtas kūrinys - romanas „Baltoji gvardija“ sulaukė įvairiapusės kritikos: tarybinė valdžia vadino jį antikomunistiniu, o užsienio spauda rašė, kad tai pernelyg lojalus sovietams kūrinys.

Gydytojo darbą Bulgakovas aprašė apsakymų knygoje „Jaunojo gydytojo užrašai“ (garsiausias apsakymas „Morfijus“). Su gydytojo praktika susijęs ir romanas „Šuns širdis“ - subtili tuometinės tikrovės satyra.

1929 m. Michailas Bulgakovas vyksta į Peterburgą, kur susipažįsta su E. Zamiatinu ir Anna Achmatova. Dėl aršios revoliucijos kritikos rašytojas kelis kartus buvo tardomas GPU (Valstybinė politinė valdyba). Po šių tardymų nuo 1930 m. Bulgakovo kūriniai nebespausdinami, jo pjeses atsisako statyti teatrai. „Šuns širdis" buvo išspausdinta tik 1987 m., o garsiausias rašytojo romanas „Meistras ir Margarita“, kurį Bulgakovas rašė nuo 1929 m. iki pat mirties, pasirodė (cenzūruotas) tik 60-ųjų metų pabaigoje.

1930 m. Michailas Bulgakovas parašė asmenišką laišką Stalinui, kuriame prašė arba leisti jam išvykti iš SSRS, arba suteikti galimybę užsidirbti pinigų. Stalinas asmeniškai paskambino Bulgakovui ir leido įsidarbinti Maskvos Akademiniame dramos teatre režisieriaus asistentu. Tačiau Bulgakovo knygos (jam gyvam esant) daugiau spausdinamos nebuvo.

1931 m. Michailas Bulgakovas išsiskyrė su antrąja žmona ir vedė Elena Šilovskają.

1939 m. Bulgakovas rašo pjesę „Batumis“ apie Josifą Staliną, tikėdamasis, kad tokio kūrinio neuždraus, tačiau kai pjesę jau buvo ruošiamasi pristatyti publikai, ji buvo uždrausta.

Dauguma M. Bulgakovo knygų ekranizuotos.

Bulgakovo sveikata labai pablogėjo - nusilpo regėjimas ir atsinaujino įsisenėjusi inkstų liga. Bulgakovas vėl ėmė vartoti morfijų skausmui malšinti. 1940 m. Michailas Bulgakovas mirė. Rašytojas palaidotas Novodevičjės kapinėse Maskvoje.