Michailas Afanasijevičius Bulgakovas (Михаил Афанасьевич Булгаков; 1891 m. gegužės 15 d., Kijevas – 1940 m. kovo 10 d., Maskva) – rusų rašytojas, dramaturgas, vienas ryškiausių XX a. pirmos pusės rašytojų, romano "Meistras ir Margarita" autorius. Dauguma M.
Bulgakovo knygų ekranizuotos.
Michailas Bulgakovas gimė
Kijeve, teologijos akademijos dėstytojo Afanasijaus Bulgakovo
šeimoje. Turėjo šešis brolius ir seseris, buvo
vyriausias vaikas šeimoje.
Nuo 1901 m. mokėsi į Pirmojoje
Kijevo gimnazijoje, o 1909 m. įstojo į Kijevo universitetą Medicinos
fakultetą. Antrame kurse vedė Tatjaną Lappe.
Pirmojo pasaulinio
karo metais dirbo karo ligoninėje. 1916 m. buvo išsiųstas į
Nikolskojė kaimą Smolensko gubernijoje. Nuo 1917 m. rašytojas
ėmė vartoti morfijų, tačiau žmonos padedamas įveikė šią
priklausomybę. 1918 m. grįžo į Kijevą, kur vertėsi privataus gydytojo
venerologo praktika.
1919 m. Bulgakovas, kaip karo gydytojas, buvo
išsiųstas į pietų Rusiją, į Ukrainos liaudies respublikos
armiją.
1921 m. Bulgakovas grįžo į Maskvą. Čia jis aktyviai
dalyvavo literatų susitikimuose, spausdino savo pirmuosius kūrinius
periodiniuose leidiniuose. Pradžioje buvo žinomas kaip satyrikas, vėliau
kaip režisierius ir dramaturgas. 1923 m. Michailas Bulgakovas priimtas į
Rašytojų sąjungą, kurioje jau buvo F. Sologubas, N. Gumiliovas,
K. Čukovskis, A. Blokas.
1924 m. rašytojas išsiskiria
su žmona ir po metų veda Liubovę Belozerskają.
1924 - 1928
m. Michailas Bulgakovas parašo garsiausius savo kūrinius
"Šuns širdis", "Velniava", "Baltoji gvardija", pjesę
"Turbinų dienos" (1926 m. asmeniniu Stalino pageidavimu ši pjesė
buvo pastatyta Maskvos Akademinio dramos teatro scenoje).
Pirmasis
rimtas kūrinys - romanas "Baltoji gvardija" sulaukė įvairiapusės
kritikos: tarybinė valdžia vadino jį antikomunistiniu, o užsienio
spauda rašė, kad tai pernelyg lojalus sovietams kūrinys.
Gydytojo darbą Bulgakovas aprašė apsakymų knygoje "Jaunojo
gydytojo užrašai" (garsiausias apsakymas "Morfijus"). Su gydytojo
praktika susijęs ir romanas "Šuns širdis" - subtili
tuometinės tikrovės satyra.
1929 m. Michailas Bulgakovas vyksta į
Peterburgą, kur susipažįsta su E. Zamiatinu ir Anna Achmatova. Dėl
aršios revoliucijos kritikos rašytojas kelis kartus buvo
tardomas GPU (Valstybinė politinė valdyba). Po šių tardymų nuo
1930 m. Bulgakovo kūriniai nebespausdinami, jo pjeses atsisako statyti
teatrai. "Šuns širdis" buvo išspausdinta tik 1987 m.,
o garsiausias rašytojo romanas "Meistras ir Margarita", kurį
Bulgakovas rašė nuo 1929 m. iki pat mirties, pasirodė
(cenzūruotas) tik 60-ųjų metų pabaigoje.
1930 m. Michailas
Bulgakovas parašė asmenišką laišką Stalinui,
kuriame prašė arba leisti jam išvykti iš SSRS, arba
suteikti galimybę užsidirbti pinigų. Stalinas asmeniškai
paskambino Bulgakovui ir leido įsidarbinti Maskvos Akademiniame dramos
teatre režisieriaus asistentu. Tačiau Bulgakovo knygos (jam gyvam esant)
daugiau spausdinamos nebuvo.
1931 m. Michailas Bulgakovas
išsiskyrė su antrąja žmona ir vedė Elena Šilovskają.
1939 m. Bulgakovas rašo pjesę "Batumis" apie Josifą Staliną,
tikėdamasis, kad tokio kūrinio neuždraus, tačiau kai pjesę jau buvo
ruošiamasi pristatyti publikai, ji buvo uždrausta.
Bulgakovo
sveikata labai pablogėjo - nusilpo regėjimas ir atsinaujino įsisenėjusi
inkstų liga. Bulgakovas vėl ėmė vartoti morfijų skausmui
malšinti. 1940 m. Michailas Bulgakovas mirė. Rašytojas
palaidotas Novodevičjės kapinėse Maskvoje.