Michailas Afanasijevičius Bulgakovas (Михаил Афанасьевич
Булгаков; 1891 m. gegužės 15 d., Kijevas – 1940 m. kovo 10 d., Maskva) –
rusų rašytojas, dramaturgas, vienas ryškiausių XX a. pirmos pusės
rašytojų, romano "Meistras ir Margarita" autorius. Dauguma M. Bulgakovo
knygų ekranizuotos.
Michailas Bulgakovas gimė Kijeve, teologijos akademijos dėstytojo
Afanasijaus Bulgakovo šeimoje. Turėjo šešis brolius ir seseris, buvo
vyriausias vaikas šeimoje.
Nuo 1901 m. mokėsi į Pirmojoje Kijevo gimnazijoje, o 1909 m. įstojo į
Kijevo universitetą Medicinos fakultetą. Antrame kurse vedė Tatjaną
Lappe.
Pirmojo pasaulinio karo metais dirbo karo ligoninėje. 1916 m. buvo
išsiųstas į Nikolskojė kaimą Smolensko gubernijoje. Nuo 1917 m.
rašytojas ėmė vartoti morfijų, tačiau žmonos padedamas įveikė šią
priklausomybę. 1918 m. grįžo į Kijevą, kur vertėsi privataus gydytojo
venerologo praktika.
1919 m. Bulgakovas, kaip karo gydytojas, buvo išsiųstas į pietų Rusiją, į Ukrainos liaudies respublikos armiją.
1921 m. Bulgakovas grįžo į Maskvą. Čia jis aktyviai dalyvavo literatų
susitikimuose, spausdino savo pirmuosius kūrinius periodiniuose
leidiniuose. Pradžioje buvo žinomas kaip satyrikas, vėliau kaip
režisierius ir dramaturgas. 1923 m. Michailas Bulgakovas priimtas į
Rašytojų sąjungą, kurioje jau buvo F. Sologubas, N. Gumiliovas, K.
Čukovskis, A. Blokas.
1924 m. rašytojas išsiskiria su žmona ir po metų veda Liubovę Belozerskają.
1924 - 1928 m. Michailas Bulgakovas parašo garsiausius savo kūrinius
"Šuns širdis", "Velniava", "Baltoji gvardija", pjesę "Turbinų dienos"
(1926 m. asmeniniu Stalino pageidavimu ši pjesė buvo pastatyta Maskvos
Akademinio dramos teatro scenoje).
Pirmasis rimtas kūrinys - romanas "Baltoji gvardija" sulaukė
įvairiapusės kritikos: tarybinė valdžia vadino jį antikomunistiniu, o
užsienio spauda rašė, kad tai pernelyg lojalus sovietams kūrinys.
Gydytojo darbą Bulgakovas aprašė apsakymų knygoje "Jaunojo gydytojo
užrašai" (garsiausias apsakymas "Morfijus"). Su gydytojo praktika
susijęs ir romanas "Šuns širdis" - subtili tuometinės tikrovės satyra.
1929 m. Michailas Bulgakovas vyksta į Peterburgą, kur susipažįsta su
E. Zamiatinu ir Anna Achmatova. Dėl aršios revoliucijos kritikos
rašytojas kelis kartus buvo tardomas GPU (Valstybinė politinė valdyba).
Po šių tardymų nuo 1930 m. Bulgakovo kūriniai nebespausdinami, jo pjeses
atsisako statyti teatrai. "Šuns širdis" buvo išspausdinta tik 1987 m., o
garsiausias rašytojo romanas "Meistras ir Margarita", kurį Bulgakovas
rašė nuo 1929 m. iki pat mirties, pasirodė (cenzūruotas) tik 60-ųjų metų
pabaigoje.
1930 m. Michailas Bulgakovas parašė asmenišką laišką Stalinui,
kuriame prašė arba leisti jam išvykti iš SSRS, arba suteikti galimybę
užsidirbti pinigų. Stalinas asmeniškai paskambino Bulgakovui ir leido
įsidarbinti Maskvos Akademiniame dramos teatre režisieriaus asistentu.
Tačiau Bulgakovo knygos (jam gyvam esant) daugiau spausdinamos nebuvo.
1931 m. Michailas Bulgakovas išsiskyrė su antrąja žmona ir vedė Elena Šilovskają.
1939 m. Bulgakovas rašo pjesę "Batumis" apie Josifą Staliną,
tikėdamasis, kad tokio kūrinio neuždraus, tačiau kai pjesę jau buvo
ruošiamasi pristatyti publikai, ji buvo uždrausta.
Bulgakovo sveikata labai pablogėjo - nusilpo regėjimas ir atsinaujino
įsisenėjusi inkstų liga. Bulgakovas vėl ėmė vartoti morfijų skausmui
malšinti. 1940 m. Michailas Bulgakovas mirė. Rašytojas palaidotas
Novodevičjės kapinėse Maskvoje.
