Nikolajus Gogolis (Nikolai Gogol)

Gyvenimo kaime patirtis padarė nemenką įtaką rašytojo kūrybai. Rašytojo tėvas buvo kūrybiškas – jis rašė ir statė mėgėjiškas pjeses. Būsimo autoriaus pasaulėjautai nemažą įtaką turėjo ir dievobaiminga motina, kuri įskiepijo pagarbą Dievui, taip pat ir savotišką bausmės bei mirties baimę.

Nikolajus nuo 1920-tų metų mokėsi Nežino aukštųjų mokslų gimnazijoje. Mokykloje, kaip ir namuose, susidūrė su itin religine aplinka. Baigęs gimnaziją Nikolajus Gogolis išvyko gyventi į Sankt Peterburgą – tai buvo jo ilgametė svajonė. Deja, sėkmė lengvai neatėjo, rašytoju svajojantis tapti vaikinas, kad išgyventų buvo priverstas mokyti vaikus. Dirbo mergaičių institute, o vėliau Peterburgo universitete.

Pirmasis Nikolajaus Gogolio 1829-tais metais paskelbtas kūrinys buvo poema „Hansas Kiuchelgartenas“. Kritikams negailestingai sukritikavus poemą, autorius išpirko ir sunaikino visas išleistas knygas bei atsisakė kurti poeziją.

Po poros metų Nikolajus Gogolis išleido apysakų rinkinį „Vakarai vienasėdyje prie Dikankos“. Apysakose, kurios pasakoja apie kaimo bitininką, čia pasireiškė Nikolajaus Gogolio gebėjimas kurti tiek juokingas, tiek paslaptingas istorijas. Ukrainietiškos šaknys praturtino Nikolajaus kalbą, kuri  žavėjo skaitytojus išraiškingumu, bei poetiškumu. Apysakų rinkinys nutiesė Nikolajaus kelią į literatų pasaulį. Jis buvo priimtas į tuometinio elito, kurio ašis – Aleksandras Puškinas, būrį.

1835-tais metais Nikolajus Gogolis skaitytojams pristatė dar dvi knygas – apysakų rinkinį „Mirgorodas“ bei apysakų ir istorinių straipsnių rinktinę „Arabeskos“. Vėliau autorius parašė ir tris komedijas – „Revizorius“, „Piršlybos“ ir „Lošėjai“. Pjesė „Revizorius“ kritikuoja valdininkus ir juokiasi iš Rusijos visuomenės. Po to, kai ji buvo parodyta teatre, Nikolajų Gogolį apsėdo mintis, kad visi ant jo pyksta ir jis palikęs Rusiją dešimtmečiui apsigyveno Romoje. Čia parašė dar kelias knygas ir pradėjo poemą. Svarbiausiu rašytojo kūriniu laikomas 1842-ais metais parašytas romanas „Mirusios sielos“.

Autoriaus pjesės iki šių dienų rodomos viso pasaulio teatro scenose. Ne išimtis ir Lietuva. Taip pat rašytojo kūriniai sulaukė kelių ekranizacijų. Mūsų šalies žiūrovams geriausiai žinomas 1967-tų metų pastatymo „Baubas“.

Gyvenimo pabaigoje Nikolajus Gogolis sirgo maniakine depresija ir ypatingai bijojo būti palaidotas gyvas. Jis mirė 1952-ais metais.