Ričardas Gavelis (1950 m. lapkričio 8 d., Vilnius – 2002 m.
rugpjūčio 18 d., Vilnius) – lietuvių prozininkas, dramaturgas,
publicistas, kino scenaristas, išsiskiriantis vidine intelektualine
nepriklausoma laisvo žmogaus laikysena ir aristokratiškumu.
Vienas ryškiausių ir kontraversiškiausių Sąjūdžio ir
Nepriklausomybės laikotarpio kūrėjų. Žymiausi romanai - „Vilniaus
džiazas“ ir „Vilniaus pokeris“. Rašytojas siejamas su lietuvių
literatūros "iškaiminimu" - tai patvirtina garsioji rašytojo
frazė „esame europiečiai – tad tokie ir būkime“.
Tėvai pedagogai: mama - fizikė, tėvas - matematikas. Augo Vilniaus
senamiestyje. 1961 m. šeima persikėlė į Druskininkus, kur rašytojas
aukso medaliu baigė Druskininkų vidurinę mokyklą. 1973 m. Vilniaus
universitete baigė teorinę fiziką. 1973–1977 m. dirbo Mokslų
Akademijos Fizikos institute moksliniu bendradarbiu, buvo labai
perspektyvus savo kartos fizikas teoretikas.
1973 m. žurnale "Nemunas" paskelbė pirmuosius apsakymus,
o nuo 1978 m. atsidėjo tik rašymui. 1978-1980 m. dirbo žurnalų
„Mokslas ir gyvenimas“ bei „Pergalė“ redakcijose. Nuo 1992 m.
turėjo savo apžvalgų skiltis dienraštyje "Respublika" ir
žurnale "Veidas".