Nemokamas pristatymas į paštomatus Lietuvoje nuo 15 €
Ričardas Gavelis – lietuvių prozininkas, dramaturgas, publicistas, kino scenaristas, išsiskiriantis vidine intelektualine nepriklausoma laisvo žmogaus laikysena ir aristokratiškumu.
Rašytojas gimė 1950 m. lapkričio 8 d. Vilniuje.
Vienas ryškiausių ir kontraversiškiausių Sąjūdžio ir
Nepriklausomybės laikotarpio kūrėjų. Žymiausi romanai - „Vilniaus
džiazas“ ir „Vilniaus
pokeris“.
Rašytojas siejamas su lietuvių literatūros
„iškaiminimu“ - tai patvirtina garsioji rašytojo
frazė „esame europiečiai – tad tokie ir būkime“.
Tėvai pedagogai: mama - fizikė, tėvas - matematikas. Augo
Vilniaus senamiestyje. 1961 m. šeima persikėlė į Druskininkus,
kur rašytojas aukso medaliu baigė Druskininkų vidurinę mokyklą.
1973 m. Vilniaus universitete baigė teorinę fiziką. 1973–1977 m.
dirbo Mokslų Akademijos Fizikos institute moksliniu bendradarbiu, buvo
labai perspektyvus savo kartos fizikas teoretikas.
1973 m.
žurnale „Nemunas“ paskelbė pirmuosius apsakymus, o nuo 1978
m. atsidėjo tik rašymui. 1978-1980 m. dirbo žurnalų
„Mokslas ir gyvenimas“ bei „Pergalė“ redakcijose.
Nuo 1992 m. turėjo savo apžvalgų skiltis dienraštyje
„Respublika“ ir žurnale „Veidas“.
Gavelis mirė netikėtai 2002 m. rugpjūčio 18 d. dėl sustojusios
širdies. Palaidotas Antakalnio kapinėse.
Ričardo
Gavelio knygos išverstos į anglų, prancūzų, vokiečių, latvių,
lenkų, suomių ir kitas kalbas. „Vilniaus pokerio“ leidėjai
užsienyje lygina R. Gavelį su Kafka, Céline’u,
Joyce’u, Faulkneriu, Orwellu ir kitais pasaulyje pripažintais
rašytojais.
Ričardo Gavelio romanai: „Jauno
žmogaus memuarai" (1989), „Vilniaus pokeris“ (1989),
„Vilniaus džiazas“ (1993), „Paskutinioji žemės
žmonių karta“ (1995), „Prarastų godų kvartetas“
(1997), „Septyni savižudybės būdai“ (1999), „Sun-Tzu
gyvenimas šventame Vilniaus mieste“ (2002).
