Robert Harris

Pirmąsias pjeses parašė dar mokydamasis mokykloje, redagavo mokyklos laikraštį. Vėliau Robert Harris studijavo Kembridže anglų literatūrą – čia jis buvo išrinktas seniausio studentų laikraščio „Varsity“ redaktoriumi.

Baigęs studijas Robert Harris prisijungė prie BBC, kur dirbo naujienų ir aktualijų srityje. Būdamas trisdešimties jis tapo „The Observer“ politikos srities redaktoriumi, o vėliau rašė tekstus „Sunday Times“ ir „Daily Telegraph“. 2003 m. Britų spaudos apdovanojimuose jam suteiktas „Metų skiltininko“ vardas.

Pirmosios Robert Harris knygos buvo negrožinės – jis kartu su savo kolegomis rašė apie cheminę ir biologinę karybą, Folklandų karą ir vidaus politikos užkulisus. Į grožinės literatūros sritį jis įžengė 1992 m., sugalvojęs istoriją apie Antrąjį pasaulinį karą laimėjusią Vokietiją. Jo romanas „Tėvynė“ („Fatherland“) ne tik išgarsino jo vardą, bet ir tapo 1994 m. sukurto filmo siužeto pagrindu.

Autorius geriausiai žinomas dėl savo istorinių romanų. Pradėjęs nuo kūrinių apie Antrąjį pasaulinį karą, Vokietijos šifravimo sistemą „Enigma“ ir Stalino dienoraščio paieškas, Robert Harris vėliau atsigręžė į Senovės Romos istoriją. Romanuose pasakojama Pompėjų istorija ir oratoriaus bei teisinko Marko Tulijaus Cicerono kelias valdžios link. Pastarajam skirta visa trilogija.

Šiuo metu rašytojas gyvena Kintburyje kartu su rašytoja Gill Hornby. Pora užaugino keturis vaikus. Anksčiau Robert Harris palaikė leiboristus, tačiau pasikeitus partijos vadovybei ėmė remti liberaldemokratus.

Jis teigia nelaikantis politikos purvinu reikalus ir nemano, kad „visi jie vienodi“. Jis prisipažįsta, kad nuo mažumės domisi politika ir jį žavi ši sritis – jam tai atstoja net futbolą, o nuoseklus politinio proceso stebėjimas atskleidžia daug žmogiškosios prigimties paslapčių. Dėl šios priežasties ne vienas autoriaus istorinis romanas turi stiprų politinio gyvenimo prieskonį – nuo Cicerono iki Tony Blairo istorijos.