Romain Gary

Būsimojo rašytojo motina buvo žydų kilmės aktorė Mina Ovčinskaja (Nina Borisovskaja romane „Aušros pažadas“). Roman tėvas Arje-Leib Katsev 1925 m. paliko šeimą ir vedė antrą kartą. Buvo pasakojama legenda (kurią žinojo ir Roman), kad jo tikrasis tėvas yra Rusijos nebyliojo kino žvaigždė Ivan Mozžuchin.

Kai berniukui buvo trys metai, šeima išvyko į Varšuvą. Vėliau (1928 m.) motina ir sūnus persikėlė į Prancūziją, kur 1933 m. Roman įstojo į Eks an Provanso universiteto teisės fakultetą. Vėliau mokėsi karo lakūnų mokykloje.

Per Antrąjį pasaulinį karą būsimam rašytojui teko emigruoti į Didžiąją Britaniją, kur jis įstojo į de Golio formuojamas Prancūzijos karines pajėgas. Jis kovojo kaip pilotas Europoje ir Afrikoje. Po karo grįžo į Prancūziją ir buvo paskirtas į  diplomatinę tarnybą.

Pirmoji Romain Gari apysaka buvo paskelbta 1945 m. Netrukus jis tapo vienu populiariausių ir produktyviausių rašytojų Prancūzijoje. Gary santykiai su motina aprašyti jo autobiografiniame romane „Aušros pažadas“. Gary motina visada tikėjo savo sūnaus išskirtinumu ir jis pateisino jos lūkesčius - Gary tapo generaliniu konsulu Prancūzijoje, buvo apdovanotas Garbės legiono ordinu. Jis tapo elegantišku Paryžiaus aukštuomenės dendžiu ir literatūros įžymybe. Buvo vienas turtingiausių žmonių Prancūzijoje.

1956 m. už romaną „Dangaus šaknys“ Gary apdovanotas Gonkūrų premija. Likimo ironija - apdovanojimų dieną R. Gary gavo laišką iš žmogaus, kuris matė, kaip jo tėvas A. Katsev mirė prie įėjimo į krematoriumą Aušvice.

Romain Gary - vienintelis rašytojas, kuris gavo Gonkūrų premiją du kartus: 1956 metais už romaną „Dangaus šaknys“, kurį pasirašė Romen Gary vardu ir 1975 m. už romaną „Gyvenimas dar prieš akis“, kurį pasirašė Emil Ažar vardu.

Romain Gary nusišovė 1980 m. gruodžio 2 d.

Romain Gary pastatytas paminklas Vilniuje, J. Basanavičiaus gatvėje.