Rūta Oginskaitė-Noreikaitė (g. 1954 m. gegužės
29 d. Vilniuje) – Lietuvos žurnalistė, kino kritikė, knygų
autorė.
Rūta gimė lietuvių istorikės Sigitos Noreikienės
ir aktoriaus Laimono Noreikos šeimoje. Jau nuo mažų dienų
mergaitė augo inteligentiškoje aplinkoje.
Vilnietė Rūta
Oginskaitė mokėsi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje, kurią baigė
1972-ais metais.
Po mokyklos Rūta įstojo į Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą,
kur 1977-tais metais baigė žurnalistikos mokslus.
Paskutiniais
studijų metais Rūta Oginskaitė dirbo Lietuvos radijuje. Čia ji
parengė ne vieną, užsienyje gyvenantiems mūsų tautiečiams skirtą
laidą apie teatrą bei kino įdomybes.
1978–1982 metais
Rūta Oginskaitė dirbo žurnalo „Kinas“ redaktore. Tai buvo
mėnesinis leidinys gyvavęs iki 1994-tų metų. Vėliau buvo vėl
atkurtas. Žurnalo redakcija rengė straipsnius apie naujausius filmus,
aktorių veiklą, rašė recenzijas.
1983–1985 metais
Rūta praleido leidinio „Kultūros barai“ redakcijoje.
Mėnesinis žurnalas apie kultūrą ir įvairius visuomeninius
reiškinius „Kultūros barai“ yra leidžiamas nuo
1965-tų metų iki šiol.
Nuo 1985 metų Rūta Oginskaitė
bendradarbiauja su savaitraščiu „Literatūra ir menas“.
1987 metais Rūta pradėjo dirbti Lietuvos istorijos instituto Menotyros
skyriuje.
Rūta Oginskaitė yra viena iš
savaitraščio „7 meno dienos“ steigėjų. Ji kartu su
bendraminte Ramune Marcinkevičiūte leidinį įkūrė 1992 metais.
Vėliau Rūtos ir jos kolegės dėka atsirado ir žurnalas „Meno
savaitė“, kuris rašė teatro, kino, dailės ir kitomis meno
temomis. Žurnalistė ne tik jį redagavo, tačiau ir vedė to paties
pavadinimo laidą radijo stotyje „Radiocentras“.
1993
metais Rūta Oginskaitė su bendraautoriais įsteigė dienraščio
„Lietuvos rytas“ priedą „Mūzų malūnas“.
Žurnalistė leidiniui rašė teatro apžvalgas, o nuo 1996-tų metų
dirbo redaktore. „Mūzų malūnas“ ne tik supažindino
visuomenę su teatro pasaulio aktualijomis, tačiau ir rengdavo
apdovanojimus – padėką už kūrybą.
Rūta Oginskaitė
prisidėjo ir prie pirmojo teatro festivalio nepriklausomoje Lietuvoje LIFE
organizacijos. Ji buvo tas asmuo, kurio darbo dėka visuomenė
sužinodavo festivalio naujienas. Rašė pristatomuosius
straipsnius, rengė leidinius, vedė laidas.
2015-tais metais
Lietuvos teatro sąjunga Rūtą Oginskaitę pripažino metų geriausia
teatro kritike ir apdovanojo premija už ilgametę teatro kritikos
sklaidą, nerimstantį kūrybingumą ir savitą požiūrį. Organizacija
įvardino Rūtą, kaip vieną iš nedaugelio teatro kritikų, kurie
nuosekliai ir aktyviai rašo scenos meno temomis.
Nuo 2015
metų Rūta redaguoja teatro menui skirtą interneto svetainę
menufaktura.lt.
Rūta Oginskaitė parašė ne vieną knygą.
2009-tais metais pasirodė „Nes nežinojau, kad tu nežinai. Knyga
apie Vytautą Kernagį“. Autorė teigė, kad leidinį rengti
pradėjo dar kai maestro buvo gyvas. Knygoje atskleistas Vytauto Kernagio
asmeninis ir kūrybinis gyvenimas.
2010 metais pasirodė leidinys
„Nuo pradžios pasaulio. Apie dokumentininką Robertą
Verbą“, kuriame rašytoja pristato operatoriaus ir
režisieriaus, sukūrusio dokumentinius filmus „Senis ir
žemė“, „Čiutyta rūta“, „Šimtamečių
godos“, „Šventėn“, gyvenimo ir kūrybos kelią.
2011 metais išleista knyga „Jausmų repeticijos. Metai
su aktoriumi Vladu Bagdonu“. Čia Rūta Oginskaitė dėmesį skiria
Nacionalinės premijos laureatui, žymiam Lietuvos ir pasaulio aktoriui
Vladui Bagdonui.
2017 metais lentynas išvydusi knyga „Gib
a kuk. Žvilgtelėk. Pokalbiai Olgos ir Grigorijaus Kanovičių
namuose“ kviečia į pažintį su vienu žymiausių Lietuvos
rašytojų. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas,
savo kūriniuose įamžino Lietuvos žydų gyvenimą iki II pasaulinio
karo. Rūta Oginskaitė kartu su Grigorijaus Kanovičiaus sūnumi mokėsi
mokykloje.
2020 metais pasirodžiusi knyga
„Žebriūnas“ pasakoja apie Lietuvos kino režisierių,
scenarijų autorių Arūną Žebriūną.