Saulius Jasionis

Jiems nereikia nei pesticidų, nei trašų, nei intensyvaus apdirbimo. Geriausias tokio metodo mokytojas ir jo veiksmingumo įrodymas, anot Sauliaus Jasionio, yra apleisti seni sodai negyvenamose sodybose.

Vos pasirodžiusios autoriaus knygos tapo populiarios. 2014 m. išleista knyga „Gamtinė žemdirbystė“ pasiūlė revoliucinį žemės apdirbimo būdą. Kaip įdėti kuo mažiau pastangų ir džiaugtis puikiais rezultatais, kurie dar ir ekologiški? Autorius mokė, kad jei nėra reikalo, žmogus turėtų kuo mažiau kištis į natūralius gamtinius procesus – taip didžiausią naudą gaus ir sodo augalai, ir pats ūkininkas. 2015 m. išleista „Gamtinis daržas“ ir 2016 m. pasirodžiusi „Gamtinis sodas“ ir toliau plėtoja organiškos žemdirbystės idėjas, pritaikant jas atskiroms ūkio dalims.

Ūkininko teigimu, sodininkui ir daržininkui reikia ne instrukcijų, o supratimo, gebėjimo pažinti augalus, juos tam tikra prasme „išgirsti“. Jis siūlo pamiršti iš senelių ir tėvų paveldėtas žinias apie žemdirbystę, taip pat išmesti iš galvos universitetų siūlomus ūkininkavimo modelius.

Anot Sauliaus Jasionio, gamtinis sodas atspindi natūralią tvarką, jame nėra griežtų ribų, todėl tai – universalus žemės apdirbimo būdas. Sode gali vešėti javai ir augti daržovės, čia gali vaikščioti naminiai gyvuliai, o bitės – rinkti nektarą. Tai tarsi atskiras organizmas, kuriame kiekviena dalis svarbi ir atlieka savo funkciją.
Jo pateikiami patarimai – kontraversiški. Jis siūlo nebalinti vaismedžių žievės, negrėbti lapų, nesibaiminti kenkėjų, negenėti šakų. Anot jo, visa tai iškreipia natūralius gamtoje vykstančius procesus, apsunkina medžio gyvenimą. Paradoksalu – kuo sodas netvarkingesnis, kuo labiau primena laukinę gamtą, tuo jis sveikesnis, jame subrendę vaisiai gardesni, o augalai  – laimingesni.

Saulius Jasionis ne tik trijų knygų apie gamtinę žemdirbystę autorius, bet buvo ir aktyvus savo siūlomo metodo ambasadorius. Jis skaitė paskaitas, vedė seminarus, suprojektavo ne vieną sodą ir gamtinį ūkį. Specialistas užsiėmė senovinių veislių dauginimu ir išsaugojimu – galiausiai, metodus taikė savo ūkyje, kur augino įvairiausius vaismedžius, krūmus ir daržoves bei veisė nykstančių veislių naminius paukščius.