Stendalis (Stendhal)

Motina mirė gimdydama 1790 m., kai Marie-Henri buvo septyneri metai.

Didžiąją vaikystės dalį Stendalis praleido savo senelio Henri Gagnono namuose. Jis suteikė jam išsilavinimą, ugdė gebėjimą mąstyti. Vėliau tris metus mokėsi vietos vidurinėje mokykloje, tada išvyko į Paryžių, kur norėjo įstoti į politechnikos mokyklą. Tačiau ši svajonė neišsipildė dėl šalyje įvykusio perversmo.
Įkvėptas šiam perversmui vadovavusio jaunojo Napoleono Bonaparto įstojo į karinę tarnybą. Dragūnų pulke Stendalis tarnavo dvejus metus. Vėliau atsistatydino, nes ketino tęsti savo išsilavinimą ir tapti rašytoju.

Prancūzijos sostinėje jis tris metus stengėsi užpildyti išsilavinimo spragas: mokėsi anglų kalbos, filosofijos, literatūros istorijos, daug rašė ir skaitė. Čia susiformavo Stendalio pasaulėžiūra - jis pasipiktino bažnyčia, be to, neigė viską, kas susiję su mistika ir anapusiniu pasauliu.

1805 m. Stendalis vėl grįžo į karinę tarnybą. Nuo 1806 m. iki 1809 m. jis dalyvavo Europoje visose Napoleono kovose. 1812 m. savanoriu išvyko į Rusiją. Dalyvavo Borodino mūšyje, savo akimis matė Maskvos gaisrą ir grįžo su pralaimėjusios Napoleono armijos likučiais.

Prancūzų rašytojas visada žavėjosi Rusijos žmonių dvasia.

1814 m. jis persikėlė į Italiją. Milane gyveno septynerius metus. Būtent čia parašė pirmuosius rimtus savo kūrinius.  Italijoje rašytojas pradėjo pasirašinėti Stendhal pseudonimu.
Dėl politinių neramumų Italijoje 1821 m. buvo priverstas grįžti į Prancūziją. Paryžiuje gyveno gana vargingai, dirbo literatūros ir meno kritiku.

1930 m. buvo paskirtas valstybės tarnautoju - Prancūzijos konsulu Trieste. Tais pačiais metais paskelbtas garsiausias Stendalio romanas „Raudona ir juoda“.

Mirė 1842 m. kovo 23 d. išėjęs pasivaikščioti Paryžiaus gatvėmis.