_tc.jpg "Sud. Romas Kaunietis")
Tai galėtų būti paliudijimai antram Niurnbergo (o
gal Hagos, Prahos ar Vilniaus) surengtam bolševizmo teismui, kuriame
turėtume parodyti, ką su mūsų tauta padarė imperinė bolševikinė
Rusija,
kuo ji nusikalto pasauliui, žmoniškumui, Lietuvai.
Ateina naujos kartos, nauji žmonės, kurie kurs ir statys naują
Lietuvą.
Jie privalo žinoti, kokias skriaudas mums paliko okupantas, kokia kaina
mes patys išlikome, kur mes gyvename, kas mūsų draugai ir priešai,
ko
mes turėtume atsiprašyti ir kas turėtų atsiprašyti mūsų, nesvarbu,
kad
gyvenimo rato ir nebepasuksime atgal, nebesugrįšim išsemt anos
skausmų
ir kančių bedugnės, į kurią taip giliai mūsų tautą buvo įstūmęs
XX
amžius.
Užvertus paskutinius išleistų knygų puslapius, lieka didžiulės
padėkos
jausmas šių prisiminimų autoriams, kurie po tiek metų ryžosi dar
kartą
išgyventi nueitą golgotos kelią. Labai norėčiau pamatyti, sutikti
kiekvieną iš jų, pažvelgti į akis ir padėkoti už jų gyvenimus,
meilę ir
narsą, iš jų dvasios gelmių pasisemti jėgų ir stiprybės,
neprarasti
tikėjimo Lietuva...
Romas Kaunietis
