Vadimas Zizas

Berniukas buvo lieso kūno sudėjimo ir apgailestavo nebent tik dėl to, kad krepšinio mokykla jo nepriėmė dėl mažo ūgio.

Tiesa, yra ir tamsioji Vadimo istorijos pusė – jis nuo mažens sirgo bronchine astma. Iš pradžių ligos nieks nepastebėjo, tačiau ilgainiui pasportavus būdavo sunku kvėpuoti. Kartą, pamiršęs namie inhaliatorių, ėmė dusti, tuomet suprato, kad privalo įveikti šią ligą. Tiesa, tada prasidėjo paauglystė, noras maištauti ir draugystė su ne pačios geriausios reputacijos kompanija.

Vos septyniolikos jis jau neįsivaizdavo savaitgalio be alkoholio ir cigarečių, o visi pomėgiai, sportas, mokslas atsidūrė antrame plane. Ir nors teigia, kad tuo metu atrodė, jog tai yra tikrasis gyvenimas, žvelgiant į praeitį Vadimui sunku suprasti, ką iš tiesų švęsdavo jis ir jo bičiuliai. Keisti gyvenimo būdą jį paragino bendradarbis, kuris net ir perkopęs keturiasdešimt, atrodė puikiai ir džiaugėsi gyvenimu. Jis paragino vaikiną susiimti ir siekti didesnių tikslų nei sėdėjimas ant suoliuko daugiabučio kieme.

Pradėjęs sportuoti, jis visiškai atsisakė alkoholio ir susitelkė į sveiką gyvenseną. Pirmiausia sukūrė tinklaraštį, kuriame dalinosi sporto ir mitybos patarimais. Aktyvus sportas turėjo savo kainą – visą laiką Vadimas Zizas skyręs tik kūno tobulinimui, pamiršo kitas tobulėjimo sritis. Pastaraisiais metais jis didžiausią dėmesį skiria asmenybės ugdymui. Šiandien jis kuria vaizdo turinį ieškantiems motyvacijos ir siekiantiems suderinti fizinį ir dvasinį tobulėjimą.

Vesdamas seminarus ir paskaitas visoje Lietuvoje Vadimas Zizas pastebėjo, kad žmonėms trūksta pozityvaus nusiteikimo ir ryžto keisti įprastą ir patogią kasdienybę. Supratęs, kad įkvėpimas pokyčiams būtinas, jis nusprendė parašyti ir išleisti pirmąją knygą „(Ne)adekvatus Aš“.