Valter Longo

1992 m. jis ėmė tirti ryšį tarp kalorijų suvartojimo ir imuninės sistemos senėjimo. 1997 m. apgynė daktaro disertaciją apie antioksidantus ir senėjimą stabdančius genus, o podoktorantūrinėje stažuotėje susidomėjo neurobiologija, tyrinėjo Alzheimerio ligą. Stažavosi Pietų Kalifornijos universitete, kur dirba ir šiandien.


Dirbdamas universitete, mokslininkas sukūrė badavimą imituojančią dietą. Jos metu žmogui rekomenduojama suvartoti mažai kalorijų, baltymų ir angliavandenių, o energiją gauti tik iš riebalų. Jos metu kūnas nealinamas ir gauna visas reikalingas medžiagas.

Kitas gydytojo metodas pagrįstas keturių dienų badavimo iššūkiu, po kurio rekomenduojama maitintis specialiu režimu. Ši kombinacija „įjungia“ žmogaus organizmo riebalų „krosnį“ – tai stabdo senėjimą ir padeda pasiekti dailias kūno linijas. Valter Longo teigia, kad pats didžiausias iššūkis – pirmą kartą sėkmingai išgyventi keturias dienas be maisto. Dėl produktų gausos žmogui sunku jiems atsispirti ir nuo jų pabėgti. Tačiau jei tvirtai pasiryžote pakeisti mitybos įpročius, valios jums tikrai užteks – dietos metu galima gerti arbatą, sultinį ir kitus skysčius. Tereikia neperžengti 200 kalorijų ribos.


2018 m. Valter Longo pateko tarp 50 įtakingiausių žurnalo Time žmonių. Daugiau nei trisdešimt metų patirties sukaupęs mokslininkas dėsto Pietų Kalifornijos universitete Los Andžele, taip pat vadovauja Onkologijos ir ilgesnio gyvenimo programai Milano Molekulinės onkologijos institute. Jo vardo fondas didelį dėmesį skiria tyrimams, kurie leistų atrasti nebrangius metodus sudėtingiausioms ir pavojingiausioms ligoms gydyti. Valter Longo tikslas, kad jų laimėjimais galėtų džiaugtis ne tik išrinktieji, bet ir kiekvienas žmogus.


Lietuvių kalba išleista mokslininko knyga „Esame tai, ką valgome“. Joje skaitytojai ras pagrindinius populiariosios badavimo dietos principus ir patarimus, kaip rinktis maistą, leidžiantį prailginti savo organizmo jaunystę.