Vladimir Bešanov (Владимир
Васильевич Беша́нов, g. 1962 m., Breste, Baltarusijoje)
– atsargos karininkas, baltarusių istorikas, besidomintis Antrojo
pasaulinio karo istorija.
Vladimir Bešanov gimė
jūrininko šeimoje. Aukso medaliu baigė 17-ąją gimtojo Bresto
vidurinę mokyklą. Vėliau mokėsi aukštesniojoje Kaliningrado
Makarovo vardo karinėje jūrininkų mokykloje.
Baigęs mokslus, buvo paskirtas tarnauti flotilėje atšiauriame
Poliarno mieste, o vėliau perkeltas į Juodosios jūros flotilę. 1992
m. Vladimir Bešanov išėjo į atsargą, kadangi kaip karys
nesutiko prisiekti naujai Ukrainos valstybei. Vėliau dirbo įvairius
darbus – buvo medienos apdirbimo cecho viršininku,
ekspeditoriumi, leidyklos redaktoriumi, jaunųjų jūrininko klubo
direktoriumi.
Nepraėjus nė dešimtmečiui nuo darbo
kariuomenėje pabaigos, pasaulį išvydo pirmoji Bešanovo
knyga. 2000 m. jis parašė ir išleido istorinę
apybraižą „60 Napoleono mūšių“. Vėliau ėmėsi
jį sudominusios Antrojo pasaulinio karo temos ir per nepilną
dešimtmetį sukurė 11 tam skirtų knygų. V. Bešanovo
istorijos mokslo populiarinimo leidiniai susilaukia neeilinės sėkmės
– kai kurių tiražas pakartotas net 5-7 kartus.
Kita vertus,
Vladimir Bešanov knygos ir jo požiūris susilaukia nemažai
kritikos Baltarusijoje, Rusijoje ir kai kuriose kitose posovietinėse
šalyse. Kritikams užkliūva istoriko bandymas iš naujo
įvertinti Sovietų Sąjungos vaidmenį didžiausiame visų laikų
žmonijos konflikte - Antrajame pasauliniame kare, matant šalį ne
tik kaip besiginančią nacizmo auką, bet ir aktyvią konflikto dalyvę ar
net agresorę. Kai kurie rusų ir baltarusių istorikai atvirai vadina
Bešanovą „revizionistu“ ir
„falsifikatoriumi“.
