Walter Schellenberg

Kaip ir daugelį jaunųjų jo kartos intelektualų, Schellenbergą nuvylė prastėjanti ekonominė Veimaro respublikos padėtis ir valdžios neryžtingumas sprendžiant iškilusias problemas. Jis pamažu ėmė simpatizuoti griežtesnei politikos linijai, kurią 1933 m. įkūnys fiureris.

Walter Schellenberg grįžo į Vokietiją ir įstojo į Marburgo universitetą, kurio auditorijas vėliau iškeitė į Bonos universitetą. Pirmiausia jaunuolis domėjosi medicinos studijomis, tačiau netrukus jo žvilgsnis nukrypo į teisę. Jau tada jis ėmėsi pirmųjų žvalgybinių operacijų - padėjo SD (vok. Sicherheitsdienst, Vokietijos valstybės saugumo tarnyba). Baigęs studijas 1933 m. jis prisijungė prie SS (vok. Schutzstaffel, apsaugos rinktinė). Geresni žmonės rinkosi ją, o ne nacių partijos organizacijas.

Tuomet prasidėjo įspūdinga nacistinės Vokietijos karininko karjera. Įgijęs paties Himmlerio pasitikėjimą, Walter Schellenberg buvo skiriamas atlikti pačias svarbiausias žvalgybines užduotis ir dalyvaudavo neeilinėse operacijose – pavyzdžiui, pagrobiant Eduardą VIII Portugalijoje. Jis puikiai kalbėjo vokiečių ir prancūzų kalbomis, todėl dažnai buvo siunčiamas į misijas Prancūzijoje. 1942 m. mirus Heydrichui, jis tapo asmeniniu Himmlerio patikėtiniu, turinčiu beveik neribotas galias.


Viena iš pikantiškiausių Walter Schellenberg vykdytų operacijų – bandymas siekiant politinių tikslų pasinaudoti garsiosios mados namų įkūrėjos Coco Chanel žavesiu. 1943-1944 m. naciai ėmė vykdyti operaciją „Modelhut“, kurios metu Schellenberg turėjo pasinaudoti Chanel ryšiais su britų aristokratija ir Winstonu Churchilliu. Operacijos tikslas buvo išardyti Sąjungininkų gretas ir užtikrinti separatinę taiką tarp Vokietijos ir Didžiosios Britanijos. Šis nacių sumanymas žlugo.


Walter Schellenberg pavardė minima tarp tų, kurie baigiantis Antrajam pasauliniam karui suabejojo Hitlerio politikos linija. Kartu su Himmleriu jis ėmė ieškoti galimybių sudaryti paliaubas – abu vyrai suprato, kad svarbiausias veiksnys – žydų klausimas, todėl organizavo net dalies jų išgabenimą iš Vokietijos teritorijos į neutraliąsias Švediją bei Šveicariją. Tačiau ir šis planas buvo nesėkmingas.


Pasibaigus karui, Walter Schellenberg buvo areštuotas Britų karo policijos ir teisiamas Niurnbergo tribunole. Nors išvengė mirties bausmės, jam buvo skirtas įkalinimas šešiems metams. Vykstant teismo procesui parašė savo atsiminimus. Praleidęs kalėjime du metus, dėl prastos sveikatos buvo paleistas į laisvę. Pirmiausia keliavo į Šveicariją, o paskui – į Italiją, kur ir mirė 1952 m.