Winston S. Churchill

Churchill gimė aristokratų šeimoje ir priklausė aukščiausiam visuomenės sluoksniui. Jo senelis, Marlboro kunigaikštis Johnas Spencer-Churchillis buvo konservatorius, šią politinę jėgą palaikė ir Winstono tėvas Randolphas. Jo amerikiečių kilmės mama buvo kilusi iš finansininkų šeimos. Vos susitikę, Jennie ir Randolphas susituokė. Sakoma, kad šeima mėgo prabangų gyvenimo būdą ne visada gyveno pagal galimybes.

Pirmuosius mokslus Winston S. Churchill pradėjo namie, šeimai gyvenant Airijoje. Septynerių ėmė lankyti Šv. Jurgio mokyklą, tačiau jo pasiekimai nedžiugino – mokėsi prastai, dažnai pažeisdavo mokyklos taisykles. Vos išlaikęs stojamuosius egzaminus įstojo į elitinę Harrow mokyklą, kur susidomėjo istorija. Tiesa, Winstonas ir toliau buvo išsiblaškęs ir nerūpestingas – jį labiau domino poezija, kurią kūrė mokyklos laikraščiui. Tėvas pageidavo, kad sūnus taptų karininku, tad paskutinius metus mokykloje Winstonas mokėsi ir karybos.

Kaip karininkas, Winston S. Churchill dalyvavo pilietiniame kare Kuboje, vėliau buvo išsiųstas tarnauti į Indiją. Čia, supratęs savo išsilavinimo spragas, vaikinas kibo į Platono, Adamo Smitho, Charles’o Darwino ir kitų darbus. Didžiausią įspūdį jam padarė fundamentalioji Edwardo Gibbono „Romos imperijos nuosmukio ir žlugimo istorija“. Vėliau jis dalyvavo Antrajame Burų kare Pietų Afrikoje, kovėsi Pirmojo pasaulinio karo mūšiuose.

Pirmą kartą parlamento nariu Winston S. Churchill tapo vos 25 metų amžiaus. Kaip ir tėvas bei senelis, jis buvo konservatorius, tačiau partiją paliko. Buvo nusiteikęs prieš socialistus, tad jam nerimą kėlė Leiboristų iškilimas. Imperialistinės ir laisvą rinką palaikančios jo pažiūros ėmė nebeatitikti to meto visuomenės vertybių.

1940 m. Churchill pirmą kartą tapo Jungtinės Karalystės premjeru. Kaip mena amžininkai, žmonėms patiko jo energija ir užsidegimas, tačiau nė vienas britas nebūtų sutikęs, kad jis vadovautų šaliai taikos metu. Dar iki tapdamas premjeru, jis įžvelgė augančios Vokietijos keliamą pavojų ir kritikavo savo pirmtako Nevilio Chamberlaino kabineto neryžtingumą. Karo metu jis kartu su Sovietų Sąjungos ir JAV lyderiais dalyvavo konferencijose, nulėmusiose konflikto eigą. Po karo jis ir toliau aktyviai dalyvavo politikoje, tačiau tapo aršiu sovietų kritiku – tą jis išsakė ir garsiojoje 1946 m. kalboje Fultone, JAV, kai perspėjo apie Vidurio ir Rytų Europą uždengusią „Geležinę uždangą“.

1953 m. Winston S. Churchill buvo apdovanotas Nobelio literatūros premija – jis yra parašęs romaną, dvi biografijas ir tris memuarų tomus. Po jo mirties buvo išleista knyga apie Antrąjį pasaulinį karą, taip pat "Anglų tautos istorija". Didelio populiarumo susilaukė ir Churchillio kalbos.