Seras Winston S. Churchill (1874 m. lapkričio 30 d.
Blenheim, Anglija - 1965 m. sausio 24 d. Londonas, Anglija) –
politikas, britų karininkas, rašytojas, geriausiai žinomas dėl
savo vaidmens Antrojo pasaulinio karo metais, kai ėjo Jungtinės
Karalystės premjero pareigas.
Winston S.
Churchill gimė aristokratų šeimoje ir priklausė
aukščiausiam visuomenės sluoksniui. Jo senelis, Marlboro
kunigaikštis Johnas Spencer-Churchillis buvo konservatorius,
šią politinę jėgą palaikė ir Winstono tėvas Randolphas. Jo
amerikiečių kilmės mama buvo kilusi iš finansininkų
šeimos. Vos susitikę, Jennie ir Randolphas susituokė. Sakoma, kad
šeima mėgo prabangų gyvenimo būdą ne visada gyveno pagal
galimybes.
Pirmuosius mokslus Winston S. Churchill pradėjo
namie, šeimai gyvenant Airijoje. Septynerių ėmė lankyti
Šv. Jurgio mokyklą, tačiau jo pasiekimai nedžiugino –
mokėsi prastai, dažnai pažeisdavo mokyklos taisykles. Vos
išlaikęs stojamuosius egzaminus įstojo į elitinę Harrow
mokyklą, kur susidomėjo istorija. Tiesa, Winstonas ir toliau buvo
išsiblaškęs ir nerūpestingas – jį labiau domino
poezija, kurią kūrė mokyklos laikraščiui. Tėvas pageidavo, kad
sūnus taptų karininku, tad paskutinius metus mokykloje Winstonas mokėsi
ir karybos.
Kaip karininkas, Winston S. Churchill dalyvavo
pilietiniame kare Kuboje, vėliau buvo išsiųstas tarnauti į
Indiją. Čia, supratęs savo išsilavinimo spragas, vaikinas kibo į
Platono, Adamo Smitho, Charles’o Darwino ir kitų darbus.
Didžiausią įspūdį jam padarė fundamentalioji Edwardo Gibbono
„Romos imperijos nuosmukio ir žlugimo istorija“. Vėliau jis
dalyvavo Antrajame Burų kare Pietų Afrikoje, kovėsi Pirmojo pasaulinio
karo mūšiuose.
Pirmą kartą parlamento nariu Winston S.
Churchill tapo vos 25 metų amžiaus. Kaip ir tėvas bei senelis, jis buvo
konservatorius, tačiau partiją paliko. Buvo nusiteikęs prieš
socialistus, tad jam nerimą kėlė Leiboristų iškilimas.
Imperialistinės ir laisvą rinką palaikančios jo pažiūros ėmė
nebeatitikti to meto visuomenės vertybių.
1940 m. Churchill
pirmą kartą tapo Jungtinės Karalystės premjeru. Kaip mena amžininkai,
žmonėms patiko jo energija ir užsidegimas, tačiau nė vienas britas
nebūtų sutikęs, kad jis vadovautų šaliai taikos metu. Dar iki
tapdamas premjeru, jis įžvelgė augančios Vokietijos keliamą pavojų ir
kritikavo savo pirmtako Nevilio Chamberlaino kabineto neryžtingumą. Karo
metu jis kartu su Sovietų Sąjungos ir JAV lyderiais dalyvavo
konferencijose, nulėmusiose konflikto eigą. Po karo jis ir toliau
aktyviai dalyvavo politikoje, tačiau tapo aršiu sovietų kritiku
– tą jis išsakė ir garsiojoje 1946 m. kalboje Fultone, JAV,
kai perspėjo apie Vidurio ir Rytų Europą uždengusią „Geležinę
uždangą“.
1953 m. Winston S. Churchill buvo apdovanotas
Nobelio literatūros premija – jis yra parašęs romaną, dvi
biografijas ir tris memuarų tomus. Po jo mirties buvo išleista
knyga apie Antrąjį pasaulinį karą, taip pat "Anglų tautos istorija".
Didelio populiarumo susilaukė ir Churchillio kalbos.