Marija Pečkauskaitė – Šatrijos Ragana
(1877 m. kovo 8 d., Medingėnai – 1930 m. liepos 24 d., Židikai)
– rašytoja, pedagogė, vertėja, labdarė,
krikščioniškųjų vertybių puoselėtoja.
Rašytoja gimė lenkiškos kultūros bajorų šeimoje.
Marija šeimoje buvo vyriausia, turėjo seserį Sofiją ir brolius
Steponą ir Vincą.
Pirmuosius mokslus rašytoją išėjo namuose su samdomais
namų mokytojais.
1892 m. įstojo į Petrapilio šv.
Kotrynos gimnazijos trečią klasę, tačiau dėl silpnos sveikatos ir
lėšų stokos gimnazijos kursą baigė privačiai Užventyje.
Ypač reikšminga jos gyvenime buvo pažintis su Povilu
Višinskiu – kaimynystėje gyvenusių valstiečių sūnumi,
kuris jau tuo metu buvo įsitraukęs į judėjimą už tautinį atgimimą.
Jis įtraukė ir Mariją. Būsimoji rašytoja ėmė nuosekliai
mokytis lietuvių kalbos, kad galėtų ne tik ja susišnekėti
buitinėje aplinkoje, bet, svarbiausia, rašyti.
Pasirinkti tokį slapyvardį - Šatrijos Ragana - taip pat
paskatino Povilas Višinskis. Povilo Višinskio paskatinta
Marija Pečkauskaitė nuo 1896 m. Lietuvos periodinėje spaudoje pradėjo
spausdinti apsakymus.
1898 m. mirus tėvui, Pečkauskų
šeima prarado namus - dvaras buvo praskolintas, įkeistas bankui.
Marija Pečkauskaitė pradėjo dirbti namų mokytoja Žemaitijos dvaruose.
Įsitraukė į draudžiamos lietuviškos spaudos platinimą.
Dirbant namų mokytoja išryškėjo Pečkauskaitės pedagoginis
talentas.
Savo pedagoginius polinkius, kūrybinį talentą rašytoja siekė
sustiprinti aukštosiomis studijomis: 1905–1907 m.
išvažiavo į Šveicariją, Ciuricho ir Fribūro universitetus
(juose galėjo mokytis ir moterys). Šveicarijoje studijavo
vokiečių ir prancūzų literatūrą, klausėsi sociologijos, filosofijos,
estetikos, teologijos ir pedagogikos kursų, dalyvavo lietuvių studentų
draugijų veikloje.
1909 m. Marija Pečkauskaitė pakviesta
mokytojauti į Marijampolės „Žiburio“ mergaičių
progimnaziją. Jai tuo metu vadovavo kunigas Motiejus Gustaitis. Marija
Pečkauskaitė tapo mokyklos ir mergaičių bendrabučio vedėja, mokė
lietuvių kalbos, istorijos ir vedė mergaičių mėgtas auklėjimo
valandėles.
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui
progimnazija evakavosi gilyn į Rusijos imperiją, tačiau rašytoja
nesitraukė iš Lietuvos, ji apsistojo Žemaitijoje Židikuose, kur
klebonavo jos jaunystės laikų ir šeimos bičiulis kunigas
Kazimieras Bukontas, kur gyveno rašytojos šeima. 1916 m.
per brolio Vincento vardadienį Šatrijos Ragana pradėjo
rašyti apysaką „Sename dvare“. Klebono kun. K.
Bukanto remiama materialiai, ji galėjo atsidėti literatūrinei
veiklai.
Židikų miestelyje Šatrijos Ragana išgyveno 15 metų.
Už nuopelnus literatūrai ir pedagogikai 1928 m. VDU
Teologijos-filosofijos fakultetas Marijai Pečkauskaitei suteikė garbės
daktarės vardą.
Mirė 1930 m. liepos 24 d. Židikuose,
ten ir palaidota.
