Apie tvarkymąsi su vaikystės traumomis

Knyga – bomba. Bent jau man tai tikrai. Iki tol buvau perskaičiusi labai daug knygų, susijusių su vaikystės traumomis, visą serija Alice Miler knygų, toksiškus tėvus. Realiai nesitikėjau kažko naujo, bet eidama pro stiklines knygyno vitrinas užfiksavau pilką viršelį su ryškiu geltonu pavadinimu. Grafikos dizaineris pasidarbavo puikiai ir tai patraukė akį. Tai paskatino užsukti pavartyti knygą, o pavarčiusi susigundžiau ją nusipirkti. Ir nepasigailėjau.

„Knyga tiks… jei ieškote savęs, jei nesuprantate savo elgesio ir problemų priežasčių, jei vis įsisukate į toksiškus santykius darbe ir asmeniniame gyvenime, jei manote, kad jūsų savivertė silpnoka, jei nesugebate sukurti normalaus ryšio su žmonėmis…“.

Kūrinys kviečia į savo šiandieninį gyvenimą, elgesį, problemas pažvelgti iš vaikystės perspektyvos. Iškart sakau, kad verta paskaityti, net jei atrodo, kad Jūsų vaikystė buvo tobula. Net neabejoju, kad knyga padės labiau pažinti save bei savo kartais „keisto elgesio“ ištakas. Autorė, beje, profesionali psichoterapeutė. Ji paprastais žodžiais pasakoja apie tai, jog kiekviename iš mūsų gyvena mažas vaikas (mes patys), kalba apie tai, kad visos problemos kyla tik dėl to, jog ignoruojame vaikystės patyrimus, nuvertiname juos kaip visiškai nereikšmingus.

Šokiruojanti tiesa, bet ar žinojot, kad didžioji dalis žmonių ignoruoja ir nuvertina bet kokį vaikystėje patirtą emocinį / fizinį / seksualinį smurtą?! Man nerealiai patiko autorės mintis, kad “vaikas myli besąlygiškai”, gali jį mušti, įžeidinėti, žeminti – jis vis tiek glausis prie tėvų. Tiesiog vaikas neturi kitos pasirinkimo, nes nori būti mylimas, o kad neišprotėtų (nes juk sąmoningai nemąsto, kad tėvai elgėsi neteisingai) įtikina save, kad vaikystė buvo ne tokia jau ir bloga / tėvai vis tik rūpinosi / ne taip jau ir mušė /aš buvau sunkus vaikas ir pan. Ginti tėvus – lyg koks išgyvenimo instinktas, kurį daugelis viduje nešiojama iki šiol…

Knygoje tikrai nėra raginimų nutraukti santykius, elgtis kategoriškai – atvirkščiai, ji kviečia „nesiplėšant“ po truputį susipažinti su savo tikruoju aš. Pateikiamos skirtingos užduotys ir pratimai. Juos atlikę, pažvelgsite į savo vaikystės patirtį kitomis akimis, išmoksite užjausti savo vidinį vaiką, paliūdėti kartu su juo, palepinti ji, suprasti, paverkti kartu, o vėliau ir susidraugauti. Nes tik susidraugavus su savimi jums pavyks nuoširdžiai susidraugauti su visu pasauliu,. O jei turite ar planuojate turėti vaikų… net nesvarstykite. Tikrai dėmesio vertas skaitinys.