Gyvenimo beprasmybė gali būti juokinga

Pagaliau susipažinau su Bukowski. Ironiška, kad pirmiau į mano akiratį pateko jo vardo baras Vilniuje, o tik po to knygos. Girdėjau, kad Bukowski buvo beviltiškas girtuoklis ir maištininkas, tad spėčiau, kad romaną Paštas jis parašė apie save. Iš esmės ši knyga pasirodė esanti tai, ko ir tikėjausi – istorija apie pusamžį vyrą, nepripažįstantį jokių visuomenės normų, o savo liūdesį ir beprasmybės jausmą nuolat ir gausiai skandinantį alkoholyje. Aš nesitikėjau tik vieno dalyko, kad bus taip juokinga.

Beprasmybės ir ironijos jausmas

Paštas man pasirodė kaip keista Franco Kafkos Proceso ir Balio Sruogos Dievų miško sintezė, papildyta gausiomis išgerinėjimo ir sekso scenomis. Tiesa jos čia nedetalizuojamos ir per nelyg plačiai neaptarinėjamos. Šios scenos, kaip ir viskas kas vyksta knygoje pateiktos kaip nereikšmingi įvykiai, slystant tik paviršiumi taip puikiai pademonstruojant kaip mažai pagrindiniam veikėjui iš tiesų rūpi kas vyksta jo gyvenime.

Toliau kalbant apie paraleles, kaip ir Procese čia daug dėmesio skiriama gyvenimo beprasmybės vaizdui. Tik jei pirmajame romane veiksmas vyksta neaiškios biurokratijos koridoriuose, šioje knygoje ta pati emocija puikiai perteikta aprašant Jungtinių Amerikos Valstijų pašto užkulsius.

Kitas ryškus bruožas – ironija. Principas beveik toks pats ir Dievų miške – jei tavo gyvenimas tampa nebepakeliamas, belieka užsidėti tik ironijos kaukę ir į viską žiūrėti tarsi iš trečio asmens pozicijos.

Bukowski magija

Nors su pagrindiniu veikėju labai sunku tapatintis ir suprasti jo gyvenimo pasirinkimus, kažkuo ši knyga vistiek žavi. Keistas jausmas, kuomet perskaičius knygą, kuri patiko, truputį sudėtinga įvardinti kuo. Greičiausiai išskirčiau savitą Bukowski humoro jausmą ir unikalų rašymo stilių. Trumputės istorijos apie gyvenimą, kuriame rodos nieko verto pasakoti nevyksta, o tuose kasdienybės fragmentuose atsiskleidžia visai dideli dalykai. Apie tai, kas gyvenime turėtų būti svarbu ir kaip mes visi savo gyvenimuose kartais būnam pasimetę labiau nei mums atrodo.

Kodėl skaityti? Jei jums patinka juodas humoras ir ironija. Jei jums rūpi egzistenciniai klausimai. Iš esmės rekomenduoju skaityti, vien dėl literatūrinio išprusimo, nes tai gan išskirtinis kūrinys, kurio vertę labai sunku nupasakoti ir labai lengva užginčyti, bet vis dėlto kažkas tokio čia yra.

Kodėl neskaityti? Nes iš esmės, jei nebandysite kapstyti giliau, tai yra 200 puslapių apie tai, kaip pusamžis apsileidęs vyras visą laiką gėrė ir eidavo (ne visada!) į savo nuobodų darbą pašte.