JAV botanikės knygoje „Stumbražolių pynimai“ – bandymas atkurti pažeistą žmogaus ryšį su gamta

Šiaurės Amerikos vietinės tautos tiki, kad pirmosios Žemėje ėmė augti kvapiosios stumbražolės – daugiametės, malonaus aromato žolės, mėgstančios saulėtų, drėgnų pievų pakraščius. Indėnai jas vadino wiingaashk – Motinos Žemės plaukais ir gerbė kaip sakralų augalą.

JAV botanikė, profesorė, potavatomių gentainė Robin Wall Kimmerer (gim. 1953), įkvėpta praeities palikimo ir remdamasi mokslo žiniomis, tyrinėja gamtos pasaulį ir šiuolaikinio žmogaus ryšį su protėvių istorijomis. Leidykla „Kitos knygos“ pristato mokslininkės knygą „Stumbražolių pynimai. Protėvių išmintis, augalų pamokymai ir mokslinis pažinimas“, kurią iš anglų kalbos išvertė Nida Norkūnienė.

Knygoje R. W. Kimmerer kviečia į mitinę, istorinę, dvasinę ir mokslinę kelionę, kad atkurtume sutrūkinėjusį žmonijos ryšį su gamta. Autorė siunčia žinią, kad pilnatvę pasieksime tik darniai įsilieję į amžinąjį gamtos gyvybės ratą. Knygos vertėja N. Norkūnienė pažymi, kad „Stumbražolių pynimuose“ autorė meistriškai derina moksliškumą ir poeziją.

Pristatydama knygą lrt.lt interviu, vertėja N. Norkūnienė atkreipė dėmesį, kad R. W. Kimmerer gentainių pasakojimuose Amerikos žemyne ryšys su gyvūnais ir gamta yra labai gražus. Bet Europos kultūroje knygos autorė įžvelgia daug bejėgystės, kilusios iš tremtinio, o ne iš kūrėjo archetipo.

Kaip jaustis kūrėju savo žemėje? Tokį santykį tarp žmogaus ir gamtos atspindi Amerikos autochtonų pasakojimai, sugulę knygoje „Stumbražolių pynimai“. Viename iš jų pasakojama apie danguje gyvenančią, bet iš jo iškritusią moterį. Saujose ji laikė sėklas, bet apačioje plytėjo vien vanduo, nė žingsnio žemės. Žąsys moterį nuleido vėžliui ant nugaros, o įvairūs gyvūnai bandė iš vandenyno dugno atplukdyti žemės. Dugną pasiekti pavyko tik ondatrai, tačiau į vandens paviršių su žemėmis sukąstuose žabtuose ji išniro nebegyva. Dangaus Moteris išpylė ondatros atplukdytas žemes kartu su sėklomis ant vėžlio nugaros ir šoko tol, kol žemių pasidarė tiek, kad atsirado žemynas. Ši legenda paaiškina, kodėl Šiaurės Amerika vadinama vėžlio sala.

Profesorė R. W. Kimmerer rašo, kad atkurti pažeistą ryšį su gamta padeda ne tik autentiški genčių pasakojimai, bet ir stumbražolių pynimo ritualas. Jo metu vienas žmogus turi laikyti augalų galus, o kitas pina žoles tarsi kasą. Pynėjai palenkia galvas arti vienas kito, pynė tampa ryšiu, simbolizuojančiu meilę, pagarbą ir bendrystę.

Pirmoji botanikės, profesorės R. W. Kimmerer knyga „Samanų rinkimas“ (Gathering Moss) apdovanota Johno Burroughso medaliu kaip įspūdingas kūrinys apie gamtą. Autorė yra aplinkosaugos biologijos dėstytoja, Oklahomos autochtonų bendruomenės narė, Čiabuvių tautų ir aplinkosaugos centro steigėja ir direktorė.