Kai į nuotykius įsuka prakeiktas deimantas

Aistringa keliautoja, žurnalistė, rašytoja Dalia SMAGURAUSKAITĖ (35) pasiryžo išmėginti grožinės literatūros žanrą – pristatė pirmąjį savo romaną „Madraso deimantas“. Kelionių ir įspūdžių įkvėpta knyga nukelia net į kelis žemynus ir pasakoja nelaimes nešančio deimanto legendą, susipinančią su šių laikų detektyvu.

Kaip kilo mintis rašyti romaną?

Parašiusi antrą kelionių publicistikos knygą, šiek tiek pavargau nuo gryno kelionių aprašinėjimo. Panorau išmėginti kitą žanrą. O ir mažą istorijos dalelę mintyse jau turėjau, tad nuo jos viskas ir prasidėjo.

Ir visgi ką rašyti sudėtingiau?

Žinoma, romaną. Kelionių publicistikos knygoje suguldai savo patirtis, nuotraukas, įspūdžius, faktus. O rašant romaną reikia pasitelkti vaizduotę, kūrybą, kuri nebūtinai visiems atrodys įdomi, gera ar reikalinga.

Esate minėjusi, kad kelionė į Maroką jus labai įkvėpė.

Pirmą kartą Maroke lankiausi prieš dvylika metų. Tai buvo pirmoji kelionė už Europos sienų, buvau labai jauna, patirti įspūdžiai – didžiuliai. Kitokie žmonės, kultūra, kvapai, garsai. Viskas buvo smarkiai kitaip, viskas labai įsirėžė atmintin. Lankiausi ten ir antrą kartą. O kai galvojau, apie ką rašyti, mintyse iškilo vienas iš Maroko epizodų. Jį užsirašiau ir jau vėliau aplink jį kūriau visą istoriją. Jis nėra nei knygos pradžioje, nei pabaigoje. Knygą pradėjau rašyti nuo vidurio. (Juokiasi.)

„Madraso deimantas“ – išgalvotas ar jo pikta lemiantis prakeiksmas tikras?

Deimantas yra realus – tikrasis jo pavadinimas yra Regentas, jį galima rasti Luvro muziejuje. Istorijos apie jo prakeiksmą taip pat egzistuoja.

Specialiai dėl romano vykote į Antverpeną.

Knygose labai vertinu autentiškumą, tikrumą, tad savo akimis norėjau pamatyti Antverpeną, deimantų kvartalą. Tiesa, vaizdas mane nustebino – jis nėra nei išvaizdus, nei atrodo prabangiai. Miesto statusą išduoda vienintelis dalykas – kelios itin saugomos gatvės, užtverti įvažiavimai, daugybė stebėjimo kamerų, ginkluotų kareivių. Antverpene teko lankytis ir pačiose deimantų dirbtuvėse. Pavyko pamatyti, kaip deimantas šlifuojamas. Kartu su šlifuotoju buvome už neperšaunamo stiklo ir dar užrakinti. Įspūdis išties buvo stiprus.