Liepos knygų TOP: knygos vasaros atokaitai ir atslenkant tamsai

Tradiciniai mėnesio skaitiniai. Paprastai mėnesio knygų pristatymui renkuosi naujas knygas, tačiau šį kartą nusprendžiau, kad verta apžvelgti ir tai, kas išleista kiek anksčiau. Tad tarp dešimties knygų – ir naujienos, ir kiek anksčiau išleistos knygos, knygos, skirtos tiek lengvesniems vasaros skaitiniams, tiek atkeliaujančios iš patamsių.

Pirmoji trilogijos dalis man buvo viena įsimintiniausių metų knygų. Pasakojimas apie muzikos svarbą, apie savosios kartos skrydį, o kartu vėliau ateinantį praradimą, nuopolį ir desperaciją, ateinantį jausmą, kad kažką negražinamai praradome, kad senasis pasaulis dingsta, užleidžiantis vietą naujam. Antroji dalis tiek nuotaika, tiek tempu skiriasi nuo pirmosios, o ir paties Vrenono čia kur kas mažiau. Nuotaika kiek liūdnesnė, melancholiškesnė, joje mažiau cinizmo. Jaučiame ir norą atrasti šviesos, vilties, susigrąžinti tai, kas prarasta. Pirmoji dalis man visgi paliko didesnį įspūdį, tačiau ir ši labai rekomenduojama, nekantriai lauksiu trečiosios dalies, kuri, tikėkimės, irgi pasirodys lietuviškai.

Galbūt kiek mažesnio dėmesio nei „Pninas“ sulaukęs V.Nabokovo vertimas, ir visiškai veltui – nes tai visgi viena iš jo kūrybos viršūnių. Žavingas, išradingas kūrinys. Metafikcija, slėpynės su skaitytoju, parodija, kruopščiai apgalvota literatūrinė dėlionė, sumanymas, skaitytoją priverčiantis ištisai klausinėti savęs, kokį žaidimą Nabokovas čia žaidžia, kur prasideda realybė, o kur fikcija, kur čia yra autobiografiniai motyvai, kokias interpretacijas čia galima įpinti. Be jokių abejonių, intelektinis rebusas, o kartu ir pasiutusiai linksmas kūrinys.

Knyga mėgstantiems magiškąjį realizmą, knygas, kuriose išsitrina ribos tarp realybės, vaizduotės, tarp mitologijos, istorijos, kraupių įvykių ir pabėgimų į sapnų, svajonių pasaulį. Tai markeziškas istorijos perpasakojimo būdas – kai Irano, apie kurį kalbama šioje knygoje, tikrovė tampa pernelyg sudėtinga, žiauri, ją galbūt geriau pasakoti simbolių pagalba, prasmę bandant surasti fantazijų pasaulyje, senojoje kultūroje, kuri prasikverbia į mąstymą, pasąmonę, gyvenimo būdą. Pasakojimas sodrus, tirštas, įspūdį daro tai, kaip autorė kūrinyje apjungia gausybę klodų.

Knyga, kuri įvelka į tirštą miglą, panardina į karščiuojančią, haliucinuojančią atmosferą, nuneša mus į Pirmojo pasaulinio karo siaubą, be pasigailėjimo maitina žiauriais vaizdais ir klejojančiais išgyvenimais. Pasakojimas, kuris sukasi kaip kilpos, ritualas, mantra, autorius sugeba sukurti ritmą, kuris – tarsi nepaliaujantis tvinksėjimas. Tai vidinis monologas, sąmonės srautas, supinamas su žodine pasakojimo tradicija ir skambantis labai išraiškingai. Knyga apgaubia tamsia poezija, sakyčiau, kad tai šiurpiai gražia kalba parašyta knyga. Kūrinys, kuris apgaubs slogia, nakties tirštybių nuotaika, tad jei ieškote knygos vasaros atsipalaidavimui, greičiausiai tai ne tas kūrinys. Nes tai knyga, galinti atnešti jums sapnus, tamsius sapnus apie mėnesinoje gęstančius kūnus, visam laikui užmerkaiamas mėlynas akis, naktyje, kur visų kraujas juodas.

Taip, tai knyga, kurią reikia prisjaukinti, kuri preikalauja skaitytojo kantrybės, netgi, sakyčiau, šiokio tokio pasišventimo. Tačiau tai praturtinantis kūrinys, originalus, išradingas, didelio užmojo. Knyga žavinti savo literatūriškumu, intelektiniu užtaisu ir aprėptim. Viena pagrindinių knygos temų – tai, kaip mes suvokiame save istorijoje, kaip prisiminimai formuoja mus, kaip praeitis padeda suprasti dabartį. Pasakojimai apima laikotarpį nuo 1870 iki 1990 metų, ir čia telpa kelių kartų istorijos, kurios pasakojamos skirtingų žanrų, stilių būdu. Kartais sakiniai gali vinguriuoti ištisomis pastraipomis, autorius gali leistis į daugybę detalių, pateikti gausybę kultūrinių nuorodų ar net linketėlimų popkultrūrai, pereiti nuo detektyvinių užuominų iki sapniškų pasakojimų, čia skleidžiasi ir šalies, ir miesto, ir pačių pasakojimo centre esančių įsimylėjėlių santykių istorija. Ji kiek nostalgiška, vietomis įsukanti į monotonijos ratilus, bet visgi tai kūrinys, kurį perskaičius išties lieka tikrai geros literatūros pojūtis.

O štai ši knyga skirta mėgstantiems mokslinę fantastinę literatūrą. Mėgstantiems sakyčiau, tokią nuotykinę greito veiksmo mokslinę fantastiką su netikėtais siužetiniais posūkiais, o taip pat ir humoru, ironija. Pasakojimas apie kosminę odisėją, prisodrintas astrofizikos, chemijos, biologijos ir kitų mokslų žiniomis, kuris remiasi klasikine siužetine linija – žmonija atsidūrė ties pražūties riba, tačiau mokslininkas gali atrasti raktą į išsigelbėjimą. Pats autorius kalbėdamas apie savo knygas sako, kad jis šimtu procentų susikoncentravęs ties tuo, kad skaitytojams suteiktų pramogą, jo kūriniuose nėra jokių užslėptų gilių prasmių. „Aš tiesiog noriu, kad skaitydami gerai praleistumėte laiką“, – sako jis, ir tai tiesa.

Knyga, paliečianti daugybę temų, sudėtingų moralinių sprendimų. Melancholišku debesiu apgaubtas, elegantiškas, švelnus ir subtilus pasakojimas, paliekantis nemažai neišsakyto, tik nujaučiamo, leidžiantis pačiam skaitytojui susikurti tai, kas liko tarp knygos puslapių. Tai ir Antrojo pasaulinio karo istorija, kalbanti mums apie tai, kokius pasirinkimus turėjo padaryti žmonės ir kaip tai jiems atsiliepė. Knyga apie heroizmą ir pasiaukojimą. Apie svajones, gyvenimo tikslus ir jų neišsipildymą. Ir pirmiausia tai, žinoma, knyga apie draugystę ir meilę, aistrą. Ar įmanoma būti laimingu, kai esi išmokęs suvaldyti savo troškimus ir kai pareiga iškeliama aukščiau visko. Kaip galima mylėti, kai nesi išmokęs išreikšti ir suprasti savo jausmų?

Na, ir nusprendžiau pasiirnkti vieną trilerį. Ieškojau kiek mažiau tradicinio, ir ši knyga išties išsiskiria žanre. Bet palieka dvejopus įspūdžius. Čia daug tamsoko humoro, idėja su mindfulness irgi pasirodė originali, tai taip pat detektyvas paremtas ne vien tik kriminaline istorija – autorius ironiškai rašo apie teisinės sistemos vidų ir advokatų darbą, kalba apie yrančią šeimą ir tėvo santykius su vaiku. Žodžiu, kriminalinis linksmai suskaitomas romanas, kuriame detektyvinė istorija tik vienas iš dėmenų. Na, o apie minusus. Autorius ta mindfullness koncepcija visgi kartais pernelyg užsižaidžia ir galiausiai tai neretai atrodo sunkiai įtikinama. Mėgstantiems įtemptus kriminalinius romanus tos įtampos čia gali pasirodyti per maža. Visgi veiksmas gana nuspėjamas. Nemažai priekaištų turėčiau ir vertimui. Bet visgi man pasirodė visai įdomus, neįpareigojantis skaitinys, ypač jei dar sutampa humoro jausmas su autoriaus.

Audriaus Ožalo liepos mėnesio TOP 10 knygų video rasite čia: