Medeina Andriulienė savo knygoje ragina drąsiai primaitinti kūdikius

Dviejų dukrų mama, komunikacijos specialistė, nuomonės formuotoja Medeina Andriulienė neabejoja: kai į savo galvą ir užrašus sukrauni daug naudingos informacijos, anksčiau ar vėliau ateina laikas ja pasidalyti su kitais. Tai ji ir padarė savo naujoje knygoje „Nuo pirmo kąsnio“. Svarbiausia mintis joje – kūdikystėje sukurti valgymo įpročiai kloja pagrindus visam gyvenimui.

Nuo ko pradėti? Kokie produktai yra saugūs, o kokie ne? Geriau duoti trintą maistą, o gal mažyliui į lėkštę dėti tai, ką valgo tėvai? Tai tik keletas klausimų, kylančių tėvams, pirmą kartą susidūrusiems su kūdikių primaitinimu. M.Andriulienė į knygą sudėjo savo pirmosios dukrelės Anos auginimo patirtį, aptarė naujausias mokslininkų rekomendacijas ir tyrimus, saugų ir sveiką maistą. Taip pat pasidalijo receptais ir idėjomis, ką kūdikiui paruošti, kad maistas ir valgymas jam neatrodytų nuobodus.

„Auginkime drąsius, smalsius valgytojus“, – ragina skaitytojus knygos „Nuo pirmo kąsnio“ autorė. Knygą išleido leidykla „Alma littera“, M. Andriulienę kalbino žurnalistė Laisvė Radzevičienė.

 

Medeina, jūsų knyga gimė tada, kai socialiniuose tinkluose pradėjote dalytis savo patirtimi. Kokių klausimų mamos dažniausiai užduodavo ir kur ieškodavote atsakymų?

Kai pradėjau primaitinti savo dukrą Aną, socialiniuose tinkluose vis pasidalydavau patiekalų, kuriuos jai gamindavau, receptais. Sulaukdavau atgarsių, prašymų dalytis daugiau, galiausiai, visiškai natūraliai mamas ėmiau neformaliai konsultuoti, joms patarti. Daug skaitau, domiuosi naujausia moksline informacija ir tikiu, kad turiu neblogą gebėjimą sisteminti informaciją. Iš pradžių virtuali mano asistentė Valda Kairiūnienė pasiūlė parengti elektroninę knygą. Ją pradėjusi,supratau, kad tiesiog nesutelpu, – žinių turiu daugiau, nei reikia. Pasiūlėme knygos idėją leidykloms, paaiškėjo, kad tema – tikrai aktuali, taigi teko sėsti ir rašyti.

Informacijos ieškau užsienio šaltiniuose, seku naujausią mokslinę informaciją, sveikatos organizacijų rekomendacijas. Kiek žinau, Lietuvoje specialistų, kurie domėtųsi tik kūdikių primaitinimu, nėra. Dažniausiai tai – tik viena iš dietistųar dietologų temų. Būtent tai, kad neradau susistemintos informacijos lietuvių kalba, mane ir paskatino tokiai avantiūrai.

 

Įkvepianti jūsų frazė knygoje: „Kūdikio maitinimas tikrai ne raketų mokslas – tereikia šiek tiek žinių, fantazijos ir kantrybės.“ Ir vis dėlto, daugeliui mamų, ypač kurios tik pradeda, tai – kosmosas. Su kokiais stereotipais susidūrėte?

Manau, kad stereotipų vis dar likę labai daug. Vieni gula kryžiumi, kad pradėti primaitinimą reikia keturių mėnesių, kiti – kad šešių. Vieni keturių duoda lašinio pačiulpti, kiti iki metų vengia net žuvies. Beveik visi kūdikiams vis dar siūlo prėską, neįdomų maistą: tą pačią trintą morką, bulvę. Kitas kraštutinumas – prisiekę BLW (angl.babyledweaning, kūdikio vadovaujamas primaitinimas) gerbėjai, kurie teigia, kad tik toks primaitinimo būdas yra tinkamas. Žodžiu, vis dar daug dezinformacijos, pasenusių nuostatų, neaiškumo, nors į daugelį klausimų mokslas jau seniai pateikęs atsakymus. Na, kad ir –kodėl reikėtų vaikučiui nuo primaitinimo pradžios reguliariai duoti riešutų sviesto. Apie tai rasite knygoje.

 

Ką reiškia vaikui susipažinti su maistu. Nuo ko reikėtų pradėti pažintį?

Pasaulio mitybos specialistai sutaria: iki metų vaikutis tik susipažįsta su kietuoju maistu. Tai reiškia, kad jis vis dar pasisotina mamos pienu ar mišinuku, o kietasis maistas turėtų atsirasti kaip jo tyrinėjimų, žaidimų ir džiaugsmo šaltinis. Todėl svarbiausia yra ne tai, nuo ko, o kaip pradėti. Neverčiant, skatinant gerą emociją, leidžiant tyrinėti.

Nuotrauka iš M. Andriulienės knygos „Nuo pirmo kąsnio“. Pupelės su moliūgu.

Kitas svarbus aspektas – primaitinimą šeštą kūdikystės mėnesį pradedame todėl, kad tuo metu dažniausiai vaikučiui vien iš mamos pieno ar mišinio ima nebeužtekti geležies, kuri patenkintų augimo poreikį. Todėl pradedant primaitinimą protinga daug dėmesio skirti geležies turintiems produktams: raudonai mėsai, tamsiai žalioms daržovėms, ankštiniams, jūrų gėrybėms, kiaušiniams, kviečiams, avižoms, bolivinėms balandoms ir kitiemsproduktams.

 

Kartais mamos džiaugiasi – kūdikis viską valgo, netgi alyvuoges. Kaip atskirti, kuris maistas kūdikiui tinkamas, o kurio dar reikėtų palaukti?

Ir puiku, kad valgo alyvuoges! Aš pritariu didžiausiai įmanomai įvairovei, liberalumui, drąsaivalgyti ir džiaugtis maistu. Jau geriau per drąsiai nei ta pati bulvė kasdien – tokia mano nuomonė. Tačiau, žinoma, yra ir kūdikiams netinkamų produktų: rūkyti, sūdyti gaminiai. Bent iki metų rekomenduojama vengti pridėtinės druskos (dėl tos pačios priežasties vengtini ir konservuoti, marinuoti gaminiai) ir cukraus. Taip pat iki metų rekomenduojama vengti medaus dėl galimos botulizmo rizikos.

 

Kokios jūsų primaitinimo patirtys? Ar pati klaidų padarėte, augindama pirmąjądukrą? Ar turėjote baimių ir kaip jų atsikratėte, kai gimė antroji?

Iki šiol turiu labai stiprią springimo baimę, todėl kartais paruošdavau maistą ir atstumdavau vyrui Aną su kėdute prižiūrėti. Bėgant laikui, ši baimė kiek sumažėjo, įsigijau specialių gelbėjimo užspringus aparatų (de-choker).

Manau, kad Anos mitybos įpročiuose padėjau gerus pagrindus. Dukra valgo drąsiai, noriai, jaučia, kada yra soti, nebijo bandyti naujo maisto.

 

Kodėl taip nutinka, kad kai kurie vaikai yra visiškai nevalgūs, o kai kurie kemša viską iš eilės? Koks amžiaus tarpsnis yra geriausias formuoti valgymo įgūdžius?

Aplinka vaikui daro didžiulę įtaką. Mokslas jau įrodė, kad primaitinimas pakloja pagrindus tam, kaip vaikas valgys likusį gyvenimą. Ar bijos liesti maistą? Išdrįs mėginti naujus produktus? Klausys savo sotumo? Neabejoju, kad šiuos įgūdžius galime ugdyti.

Labai svarbu neversti, kad vaikutis valgytų, – nevalgumątai tik pablogins. Yra tikrai ne vienas būdas, kaip paskatinti vaiką valgyti, nemažai technikų aprašau savo knygoje.

Įgimtas nevalgumas – labai retas, tai daugiau išimtis, o ne taisyklė.

Medeina Andriulienė su dukrele. Akvilės Razauskienės nuotr.

Jei vaiko svoris ir raida normalūs, tuomet akcentuokite ne suvalgyto maisto kiekį, vaiką ne spauskite valgyti, o kurkite jo santykį su maistu. Stenkitės, kad valgymas būtų kuo džiaugsmingesnis, dėmesį sutelkite į pokalbį, nepaliaukite siūlyti įvairaus maisto. Dar vienas naudingas patarimas – įtraukite desertą į patiekalą. Ne patiekite jį atskirai, o toje pačioje lėkštėje, kaip ir visas patiekalas. Dažnai tėvai bijo, kad vaikas desertą ir tevalgys, tačiau kuo labiau ribojame ir draudžiame saldumynus, tuo labiau vaikas jų nori. Tą poreikįnormalizavus, panaikinus deserto sąvoką, vaikas ima klausyti savo norų, atsiranda balansas.

 

Daugelio vaikų siaubas yra daržovės. Kaip juos įpratinti jas valgyti? Ar įmanoma?

Tik pratinimo būdu ir niekada nepasiduodant. Įtraukite į meniu kuo įvairesnių daržovių nuo primaitinimo pradžios ir nenustokite jų siūlyti, nesiaurinkite pasirinkimo pagal tai, ką žinote, kad vaikas valgo. Kuo daugiau kartų pasiūlysite tam tikrą maistą, tuo didesnė tikimybė, kad vaikas jį pamėgs.

 

Ar yra dalykų, kurių nevalgo jūsų vaikai? Ko nemėgstate jūs pati?

Apie tai ir yra sveikas maitinimasis – laisvė klausyti savęs, valgyti intuityviai. Džiaugiuosi, kai mano vaikai valgo įvairiai ir sočiai. Ana, pavyzdžiui, nemėgsta pupelių, tačiau vis tiek jų dažnai pasiūlau, tikėdama, kad vieną dieną jas pamėgs.

 

Įsivaizduoju, kad šiais laikais auginti vaikus nėra lengva, – mes neturėjome sauskelnių, tačiau tiek draudimų ir vertinimų – juoda ir balta – tikrai nebuvo. Neabejoju, reikia drąsos pasakyti, kad mamos pienas – tik maistas. Ar nesulaukėte prieštaravimų?

Šalia kiekvienos prieštaraujančios radosi dešimt mamų, kurios rašė ir dėkojo. Pasakojo, kokį nežmonišką spaudimą patyrė, kai maitino vaikus taip, kaip norėjo: trumpiau nei iki metų, mišinuku, nutrauktu pienu, iš vienos krūties, su antspeniu. Kiekviena jų dalijosi, kokį sunkų kelią nuėjo ir kiek ašarų dėl to išliejo. Atleiskite, žinau, kad mano nuomonė nėra populiari, tačiau tikrai tikiu, kad tai –sąlyginai mažos reikšmės dalykas išnešiotiems vaikučiams. Puiku, jeigu maitinti sekasi sklandžiai, – tikrai nesu prieš maitinimą krūtimi, pati maitinau Aną iki metų. Labai daug darbo įdėjau, kad maitinčiau krūtimi ir Mariją, tačiau ją tenka maitinti nutrauktu pienu – kai jai pakirpo liežuvio pasaitėlį, ji pradėjo nebeimti krūties, o mišinukų netoleruoja, nes turi alergiją karvės pieno baltymui. Man atrodo, kad kartais mes perspaudžiame, pamirštame, jog mamos psichinė sveikata, jos gyvenimo kokybė taip pat yra svarbūs aspektai.

Galų gale, man baisu, kad vis dar sklando nežmoniškai daug mitų apie mišinukus. Net mūsų ligoninėse dar dalijamos skrajutės, kuriose rašoma, kad mišinuku maitinami vaikai galimai bus labiau nutukę ar žemesnio IQ, ar, man pats baisiausias–turės prastesnį ryšį su mama. Modernus pasaulis jau seniai paneigęs šias pasenusias, prastai atliktais moksliniais tyrimais grįstas nuostatas, o mes it kokia trečiojo pasaulio šalis tokią informaciją vis dar dalijame ligoninėse!

Mano manymu, svarbiausia yra vaiko lavinimas, laikas su vaiku, užsiėmimai kartu, skaitymas su vaiku, vertybinis stuburas, o ne ką ir kaip jis valgė pirmuosius šešis mėnesius. Tai yra visiškai absoliučiai nereikšminga, jei norime matyti bendrą vaizdą. Svarbu, kad vaikas būtų sotus, geriausia – pamaitintas visaverčiu maistu, o mišinukas tikrai taip pat toks yra, ir tiek. Angliškai buvo paplitęs pasakymas „breastis best“. Labai džiaugiuosi, kad šiandien jau visur sakoma: „Fedis best.“ Tėvams ir taip užtenka streso, norėčiau, kad laktyvistės rūpintųsi savo, o ne kitų moterų krūtimis, tada įtampos, tikiu, būtų gerokai mažiau.

 

Knygą rašėte besilaukdama antrosios dukrelės. Daugelis mamų sako, kad nėštumas priverčia kalnus nuversti. Ar taip ir jautėtės?

Tikrai taip, nėštumas mane įkvėpė daugybei naujų projektų. Labai tuo džiaugiuosi.

 

Medeinos Andriulienės patarimai, nuo ko pradėti primaitinimą:

• Tyrimai rodo, kad nėra labai didelio skirtumo, nuo kokių maisto produktų primaitinimą pradėsite, jie tik turi būti tinkami vaiko amžiui ir geriau, jei turės kuo daugiau geležies. Svarbiausia, mano įsitikinimu, žinoti, kad dedate pagrindus savo vaiko viso gyvenimo valgymo įpročiams.
• Neverskite vaiko valgyti, negrūskite per prievartą, neprašykite suvalgyti dar kąsnelį už tėtį ar mamą.
• Nežaiskite su maistu, neleiskite vaikui jo mėtyti, kalbu apie kiek vyresnius vaikučius, normalu, kad šešių mėnesių vaikutis tyrinėdamas dalį maisto išmėto.
• Leiskite vaikui tyrinėti maistą, liesti jį, patiekite skirtingas tekstūras, temperatūras, spalvas.
• Nerekomenduoju maisto dėti į lėkštutes su skyreliais, vėliau paaugęs vaikas gali nemėgti, kad maistas liečiasi.
• Dėmesys turėtų būti sutelktas į maistą, kai vaikas valgo. Jokių ekranų, geriausia – kalbėkitės apie dieną, įspūdžius, planus ir panašiai.
• Itin svarbu laikytis maisto ruošimo saugos, vadovautis saugaus jo patiekimo pagal amžių gairėmis.
• Iki metų neduoti kūdikiams medaus dėl galimos botulizmo rizikos.
• Bent iki metų vengti pridėtinio cukraus ir druskos.
• Bent iki metų neduoti rūkytų, sūdytų, konservuotų ir kitokių stipriai perdirbtų gamininių bei pusfabrikačių.
• Vengti karvės pieno kaip gėrimo – gaminant naudoti saugu, tačiau pagrindinis gėrimas vis dar turi būti mamos pienas arba mišinys.
• Vengti saldžių gėrimų. Pagrindinis gėrimas turėtų būti vanduo.