Rugpjūčio mėnesio vaikų ir paauglių knygų TOP

Turėti draugų gera ir smagu, tačiau ne visada su draugais lengva ir paprasta, kartais apninka baimės, tenka pasiaukoti dėl draugo gerovės, o kartais reikia ištiesi pagalbos ranką (ar leteną) ir mokėti pačiam tą pagalbą priimti. Nemažai rugpjūčio mėnesio dešimtuke knygų, kalbančių būtent apie draugystę ir draugystės iššūkius – šiltai, mielai, pamokomai.

 

Kol miegapelė Kvikis žiemą miegojo, jo geriausias draugas lapinas Rudis susirado naują draugą – barsuką Basį. Žinoma, galėtų dabar, kai Kvikis jau pabudo, juos supažindinti, bet… o jei jiedu nesutars? O jei jiems bus dviem geriau be Rudžio? Dėl tų abejonių net nepagalvoja, kad galbūt visi trys galėtų būti geri draugai ir laiką smagiai leisti kartu. Taip Rudis ir laksto – tai pas vieną draugą, tai pas kitą. Netrukus Kvikiui ir Basiui kyla įtarimas, kad Rudis nuo jų kažką slepia…

Šilta, jauki kaip ir pastelinis knygos pasaulis istorija apie draugystę ir baimes, kurios gali užklupti bet kurį vaiką.

Tai antra autorių dueto knyga, išversta į lietuvių kalbą. Pirmoje knygoje „Prieš užmiegant“ buvo pasakojama apie Lapino Rudžio ir Miegapelės Kvikio draugystę ir išsiskyrimą prieš Kvikiui užmiegant žiemos miegu. Nors ši knyga nuosekliai tęsia pirmąją, tačiau istorijos pakankamai savarankiškos, tad jas galima skaityti ir pavieniui.

 

Sunku įvertinti, kurio garbanos gražesnės – Alisos ar jos pudelio Barbariso, juk abu turi tikrai įspūdingas ševeliūras. Alisa savuosius plaukus kruopščiai prižiūri, netgi turi ištisą šukų kolekciją, o štai šuneliui tai visai nerūpi, vaikšto visas kaltūnuotas… Šeimininkė pastebėjusi, kad jos bičiuliui darosi pernelyg karšta, nusprendžia jį nuvesti į geriausią miestelio kirpyklą. Tik šis sumanymas Barbarisui visai nepatinka! Ar ras Alisa išeitį, kaip įtikinti jį apsikirpti?

Kūrėjų duetas, jau skaitytojams pažįstamas iš bendros eilėraščių knygos „Paslapčiausia paslaptis“, sukūrė naują bendrą knygą – švelnių tonų, bet kartu žaismingą paveikslėlių knygą apie draugystę. Tokią stiprią, kad net supanašėji su geriausiu draugu, tokią nepaprastai stiprią, kad dėl jo gerovės gali paaukoti, tai kas tau nepaprastai brangu. Knygoje nerasite tiesioginės didaktikos, tačiau juk geri pavyzdžiai užkrečia, ar ne?

Knyga tapo leidyklos „Alma littera“ pirmojo Vaikų literatūros konkurso viena iš nominančių.

 

Ant stogo gali nutikti daug įdomybių ir juokingų, prasmingų pokalbių. Tai jau kartą įrodė Selemonas Paltanavičius knygoje „Sniego žmogelių žiema“, o dabar ir vaikų literatūroje debiutavęs Egidijus Zaikauskas.

Ant vieno namo stogo įsikuria ir netrukus draugais tampa miegą labiausiai gyvenime vertinantis katinas Miegošius, daug minčių turinti ir jas garsiai reiškianti varna Šiurpė ir tylusis šikšnosparnis Šiukščius.

Tai pirmiausia charakteriais, kurie kartais gana stereotipiški, bet vis vien ryškūs, įsimintini, jų tarpusavio santykiais, bet ne veiksmu grįstos pasakos, kuriose netrūksta ironijos, kalbinių žaidimų, lengvų filosofinių elementų, absurdo ir mielų, vertingų pamokų bei emocijų. Nors knyga skiriama vaikams nuo penkerių, dar gilesnius jos klodus atras ir supras pradinukai.

Knyga tapo leidyklos „Alma littera“ pirmojo Vaikų literatūros konkurso viena iš nominančių.

 

Namus statomės ne tik mes, žmonės, bet ir daugybė įvairiausių gyvūnų, kaip tik po jų namų namučių įvairovę – požeminius urvus, iš seilių ir purvo sulipdytus ar net iš lapų susiūtus lizdus, kietus it uola termitynus ir daug kitų – pasidairyti ir kviečia nepaprastai dailiai iliustruota pažintinė knyga „Gyvūnų būstai“. Kaip rašoma knygos nugarėlėje: gyvūnai – tikri architektūros meistrai! – ir su tuo neįmanoma nesutikti.

Beje, dažnai sakome, kad sraigės keliauja kartu su savo nameliu, bet ar taip iš tiesų yra? O gal sraigės kiautas visai ne namai? Ir ar kas nors suka lizdus po vandeniu? Ir tai sužinosite versdami šios knygos puslapius.

 

Mokslininkas Saulius kasdieną keliauja į darbą – ten jam labai smagu ir įdomu. Juk turi didžiausią pulką draugų. Tik tie draugai visai ne žmonės, o daugybė įvairiausių bakterijų, kurias Saulius tyrinėja. Ir ne tik tyrinėja, bet ir puikiai sutaria, nes žino, ką jos mėgsta ir kaip geriausia jomis pasirūpinti. Bet vieną dieną nutinka baisi sumaištis – bakterijos pasprunka! Jos tikrai gali pridaryti eibių, jei tik nežinai kaip nuo jų apsisaugoti. O gal Saulius jas sugaudys greičiau nei jos pridarys žalos?

Tai smagiai, beletrizuotai parašyta pažintinė knyga apie tai, ko mes nematome, bet mus supa nuolatos – bakterijas, ypač tas, kurias neretai sutinkame savo kasdienybėje. Jos gali būti gerutėlės, bet ir pridaryti bėdų… tačiau jos bus visai nepavojingos, jei išmoksime tinkamai elgtis, ypač gamindami maistą. Knygoje daug informacijos ir apie mokslo pasaulį, žinių apie tai, ką veikia mokslininkai, kaip atrodo laboratorijos, kaip vyksta tyrimai.

 

Ulfas Starkas – vienas garsiausių XX a. pabaigos – XXI a. pradžios švedų vaikų rašytojų, sugebėjęs su humoru, ironija ir žaismingumu rašyti tokiomis jautriomis ir vaikams, jaunesniesiems paaugliams aktualiomis temomis, kaip tapatybė, karas, santykiai su bendraamžiais, tėvų skyrybos.

Nebe pirmo leidimo sulaukianti Starko knyga „Tegu baltieji lokiai šoka“ kaip tik ir yra apie skyrybas. Čia keliami sudėtingi klausimai, kaip vaikui skyrybų atveju išlaikyti ryšį su abiem tėvais, kaip neprarasti nė vieno iš jų, kaip suvokti, kas esi, ir išlikti savimi, kai pasaulis verčia keistis, priimti naujas taisykles ir požiūrį į gyvenimą?

Į visus šiuos klausimus atsakymus tenka surasti padūkėliui Lasei, kurio tėvai dramatiškai išsiskiria per vieną gražiausių šeimos švenčių – Kalėdas. Lasė išsikrausto su mama pas jos naująjį vyrą, kuris nori atvesti berniuką į doros kelią, išauginti iš jo rimtą, stilingą ir į mokslus linkusį žmogų, tačiau tai tik atitolina Lasę nuo tikrojo tėvo, su kuriuo iki šiol abu buvo labai panašūs…

Knyga ir graudi, ir komiška vienu metu. Autorius turėjo talentą įsijausti į jaunųjų personažų kailį ir įtaigiai juos pavaizduoti realistiškus: gerus, bet kiek pasimetusius vaikus, kartais pykstančius ir kartais klystančius.

 

Rašytoja Leslie Conor kartą uždavė sau klausimą. Ji žinojo, kad kai kuriuose JAV kalėjimuose gimsta kūdikiai ir jiems leidžiama likti su motinomis pirmuosius kelerius metus, bet… kas būtų jei vaikas kalėjime augtų kur kas ilgiau?

Taip gimė pasakojimas apie Perį Kuką – vienuolikmetį, kurio mama nuteista už netyčinę žmogžudystę bausmę atlieka gana laisvuose pataisos namuose nedideliame miestelyje. Čia kali tik nepavojingi nuteistieji, o Periui leista juose gyventi kartu su mama. Berniukui pataisos namai – yra vieninteliai namai, kuriuos jis kada turėjo, o jo šeima kur kas didesnė nei vien tik mama – tai ir kalėjimo viršininkė, prižiūrėtojai, kai kurie kaliniai. Jis čia jaučiasi saugus ir laimingas, nors su mama jau skaičiuoja dienas, kada pagaliau abu iš čia išeis ir kurs gyvenimą laisvėje.

Deja, vieną dieną prokurorui Vanlyrui užkliūva tai, kad pataisos namuose auga vaikas ir jis tai sustabdo. Dabar Peris turi kraustytis į naujus namus ir ten laukti, kol bus paleista mama. Permainos jo visai nedžiugina, ypač tai, kad jo globėjai – paties Vanlyro šeima. Berniukui sunku suprasti Vanlyro užmačias – ar jis tikrai jam nori gero? – juk išplėšė jį iš tikrųjų namų ir, rodos daro viską, kad jam būtų kuo blogiau. Laimei, berniuką nuolat palaiko Vanlyro žmona ir podukra.

Tai šilta, pakylėjanti istorija su labai laiminga pabaiga, nors pakeliui skaitytojui teks kartu su Periu išgyventi daug prieštaringų jausmų ir pykčio. Knygoje akcentuojama ne tik šeimos svarba, tarpusavio supratimas, bet ir tai, kad, kaip sako angliškas posakis, vaikui uždauginti reikalingas visas kaimas. Aplink Perį nuolat yra daugybė suaugusiųjų, kurie pasiryžę kaip galėdami jam pagelbėti.

Tiesa, kaip teksto trūkumą galima būtų paminėti tai, kad autorė taip stipriai susitelkė į Perio santykius su mama, pataisos namų bendruomene ir naujaisiais globėjais, kad pamiršo paliesti ar per menkai išvystė kai kuriuos kitus probleminius ir daugumai vaikų kilsiančius klausimus: o kaip Perio tėtis, kodėl nei jis, nei pats Peris juo visai nesidomi? Ar mamos nusikaltimo istorija tikrai pakankamai įtikima?

 

Seniai seniai klajokliškos rinkėjų ir medžiotojų bendruomenės pamažu perėjo prie sėslaus gyvenimo būdo ir tapo žemdirbiais. Tai lėmė civilizacijos atsiradimą, rašto ir daugybę nuostabių mokslo atradimų, tad ar gali būti, kad tai buvo pats prasčiausias žmonijos sprendimas, dėl kurio kilo nesuskaičiuojama daugybė bėdų – karai, badas, epidemijos, nelygybė, sveikatos problemos dėl pasikeitusio gyvenimo būdo, gyvūnų išnaudojimas – neapleidžiančių mūsų iki šių dienų? Ar civilizacija yra nuolatinė kova tarp gėrio ir blogio? Tokį kritišką žvilgsnį į civilizacijos istoriją komikse pateikia garsusis Izraelio intelektualas ir istorikas, pasaulyje išgarsėjęs kaip mokslo populiarinimo knygos „Sapiens“ autorius.

Knyga plataus adresato, pažintinio istorinio komikso forma su beletristiniais elementais, humoru, ironija ir nesudėtinga kalba, gausūs paaiškinimai bei pavyzdžiai pritartina ją ir prie jaunesio adresato – paauglių.

Tai antra istorinio komikso „Sapiens“ antra dalis, tačiau skaityti galima ir pavieniui.