Terapinis romanas moterims apie moteris

Susidomėjau šia knyga pastebėjusi, kad nemažai žmonių dalinasi jos apžvalga interneto platybėse. Visi atsiliepimai buvo ypač šilti ir teigiami, tad kai bibliotekoje prieš akis pamačiau gražų mėlyną knygos viršelį papuoštą blizgančiais vandens lašais, nedvejodama paėmiau. Atvirai kalbant, mane labiausiai suintrigavo užrašas, kad tai terapinis romanas. Kaip ten bebūtų, imti ar neimti, svarsčiau lygiai dvi sekundes. Beje, iki knygos atsidūrimo mano rankose nebuvau nieko girdėjusi nei apie autorę Sabiną, nei apie jos populiarų tinklaraštį „7taškai“, nei to, kad ji prieš porą metų buvo išrinktą veikliausia Lietuvos moterimi.

Džiaugiuosi perskaičiusi šią knygą ir nuoširdžiai rekomenduoju ją paskaityti visoms moterims. Net, jei manote, kad skaitymui trūksta laiko, šis skaitinys bus pats tas. Knyga nedidukė (apie 190 puslapi), o skaitosi lengvai ir greitai. Aš viską perskaičiau per keletą kartų. Ir visi tie kartai buvo malonūs, galėjau maksimaliai pasimėgauti kūriniu ir skirti laiko pamąstymui. Taigi, trumpai drūtai apie knygą.

„Vandeninės moterys“ – lengvai ir ypač maloniai skaitomas, moteriškas terapinis romanas, apie tris vaikystės drauges, netikėtai atnaujinusias draugystę. Moterys susitinka kartą per savaitę vienos iš bičiulių studijoje ir kalbasi apie gyvenimą, vargus ir džiaugsmus, kurie tokie kasdieniški ir iki kaulo skausmo pažįstami kiekvienai iš mūsų… apie plėšymąsi tarp šeimyninio gyvenimo ir noro save realizuoti, apie rūpinimąsi neįgaliais tėvais, nerealizuotas svajones, vienatvę, neišsipildžiusius meilės lūkesčius…

Moterys ne šiaip bumba, o filosofuoja… Jų filosofijos pamažu įpinamos į vandens metaforą, kuri tokia graži ir taip tinka kalbant apie dailiosios lyties gyvenimus. Turbūt labiausiai įsiminė pamąstymas, kad moterys (kaip vanduo) yra sukurtos veržtis į priekį, lietis, tekėti, o užtvankos kelyje yra tam, kad jas laužytumėme, nes stovintis vanduo galiausiai pasmirsta. Metaforų ir gražių pamąstymų knygoje labai daug… čia turbūt ir visas žavesys – paprastais žodžiais nepaprastai aprašyti gyvenimą.

Žodžiu, bėga savaitės, o moterys po truputį keičiasi ir transformuojasi. Knygoje iš esmės parodytas tam tikras gyvenimo tarpsnis su jo pokyčiais ir tuos pokyčius lydinčiomis emocijomis. Visos trys personažės labai skirtingos, bet kartu žavios ir įkvepiančios. Visos trys – savotiški pavyzdžiai, kurie uždega gyventi prasmingiau ir nepaskęsti kasdieniškuose rūpesčiuose, net kai jų tiek daug, jog rodos nėra kada net dorai įkvėpti.