Leidykla „Sofoklis“ pažėrė naujienų rudeniui: bestselerių autoriai, neužmirštamos istorijos vertingam laisvalaikiui

Atėjęs ruduo atnešė gausų leidyklos „Sofoklis“ naujienų derlių. Skaitytojų mylimų ir gerai pažįstamų autorių kūriniai, kuriuose diskutuojama žmogiškumo prievartos akivaizdoje temomis, privatumo ir autentiškumo klausimais. Neriama į tikrą atradimų verpetą tarp ašigalių, tiriami nemalonūs nusikaltimai, kurie, deja, yra įkvėpti tikrų nutikimų mūsų dienų pasauly. Istorijos, kviečiančios akimirkai atsipūsti ir iš naujo susižavėti mus supančia aplinka. Štai jos – šviežios rudens naujienos.

Maggie Shipstead romanas „Didysis ratas“ (vert. Ignacijus Daukša)

Lietuvos skaitytojams puikiai žinomo romano „Nustebink mane“ autorė pasaulį sudrebino tikru epinio užmojo kūriniu – „Didysis ratas“! Tai įstabus romanas apie bebaimę lakūnę, pasiryžusią bet kokia kaina siekti savo svajonės vos užgimusiame aviacijos pasaulyje. Veiksmas rutuliojasi Sausojo įstatymo ir Antrojo pasaulinio karo įvykių fone bei šiuolaikiniame Holivude, kur aktorė imasi gyvenimą pakeisiančio vaidmens. Tik, deja, ne viskam lemta išsipildyti ir viskas turi savo kaina.

Maggie Shipstead romanu „Didysis ratas“ buvo nominuota Man Booker trumpajam sąrašui ir Women‘s Prize for Fiction. Knyga taip pat įtraukta į Jos Didenybės Karalienės Kamilos rekomenduojamų skaitinių sąrašą.

Kendros Elliot trileris „Maloninga mirtis“ (vert. Rūta Iliasovienė)

FTB specialioji agentė Mersė Kilpatrik kilusi iš mažo miestelio. Prabėgus keliolikai metų jos gimtajame miestelyje pasipila žmogžudystės. Kažkas ne tik atima žmonėms gyvybes, bet ir kaskart pasisavina daugybę neregistruotų ginklų. Į pagalbą yra pasikviečiama Mersė ir jos partneris Edis. Tik, deja, moteris nebūtų pagalvojusi, kad nusikaltimų aplinkybės bauginamai primins jos praeityje glūdinčią paslaptį…

Kas patikėtų, kad psichologinis trileris ir meilės istorija gali taip puikiai derėti tarpusavyje? Bet Elliot žino, ką daro: ji visiškai sujaukia skaitytojų mintis, o tada sušvelnina smūgį neprilygstama meilės istorija.

M. W. Craveno trileris „Kuratorius“ (vert. Dmitrijus Andrušanecas)

Kalėdų laikotarpiu Kambrijos grafystėje pasipila makabriškos „dovanėlės“. Negana to, randama mįslinga žinutė: #JGI6. Tirti neeilinę bylą metamos beprecedentės pajėgos, tačiau to nepakanka. Pagalbon kviečiami pačių sunkiausių nusikaltimų asai – atvirosios Tilės Bredšou, rūsčiojo Vašingtono Po ir reikliosios Stefanės Flin komanda. Šis nusikaltimas nepanašus į jokį kitą. Po, Bredšou ir Flin stoja į kovą su beširdžiu manipuliatoriumi – paslaptinguoju Kuratoriumi. Deja, išaiškinus šią bylą, niekas nebebus taip, kaip anksčiau.

Pats autorius, rašydamas šį trilerį, rėmėsi realiais įvykiais, kurie sukrėtė mūsų visuomenę. Baisu pagalvoti, kad tokie kaip Kuratorius iš tiesų egzistuoja.

Han Kang romanas „Ateina berniukas“ (vert. Martynas Šiaučiūnas-Kačinskas)

1980-ieji, Gvangdžu, Pietų Korėja. Ilgą laiką kentėję valdžios priespaudą, žmonės pradeda protestuoti. Nors jų maištas beginklis, jis numalšinamas žiauriais metodais. Įsivyravęs visuotinis klaikas paveikia kiekvieną.

Tragiškų įvykių pasekmės atsiskleidžia pažvelgus į pagrindinio veikėjo artimų žmonių gyvenimą: vieni pasirenka mirtį, kiti kovoja su cenzūra, treti atsiriboja nuo viso pasaulio – širdgėla kolektyvinė, tačiau kiekvienas su traumine patirtimi dorojasi savaip.

Han Kang lietuvių skaitytojams puikiai pažįstama rašytoja, parašiusi tarptautinį pripažinimą pelniusį romaną „Vegetarė“. Naujasis jos kūrinys „Ateina berniukas“ – tarsi istorinių įvykių, kurių pasekmės juntamos ir šiandien, paveikslas. Romanas įvertintas Pietų Korėjos premija Manhae Prize for Literature, pelnė Italijos apdovanojimą Malaparte Prize, pastebėtas kitų garbių apdovanojimų.

Jennifer Egan romanas „Saldainių namelis“ (vert. Ignacijus Daukša)

Mes visi trokštame ryšio su kitais, meilės ir autentiškumo. Tačiau kas nutinka, kai pagautas smalsumo žmogus sutinka paaukoti savo privatumą? Ko vertos mūsų mintys ir jausmai, kai jie priklauso ne tik mums vieniems, bet ir visiems norintiems?

Tokią galimybę suteikia technologijų genijaus sukurta inovacija – virtuali platforma, leidžianti pasiekti visų jos dalyvių prisiminimus, mintis ir jausmus. Tačiau kokia yra tokio besąlygiško atvirumo kaina? Ar tikrai verta mėginti pakeisti kokią nors tragišką praeities klaidą, bandyti atkurti seniai nutrūkusius ryšius ar suprasti savo tėvus? Nerti į kitų prisiminimus – tarsi berti druskos ant žaizdos. Vis dėlto šis saldainių namelis taip traukia…

Jennifer Egan lietuvių skaitytojams žinoma iš 2012-aisiais išleisto romano „Smogikų gaujos apsilankymas“, kuris buvo įvertintas Pulitzerio premija. Autorės rašomi romanai ir straipsniai pastebimi publikos, pelno įvairių literatūros ir žurnalistikos apdovanojimus.

Dalios Dilytės istorijos „Senovės Graikijos išminčiai“

Šioje knygelėje kiekvienas truputį jau paaugęs žmogus ras jį dominančių dalykų. Ir matematikos, fizikos, chemijos uždavinius lyg riešutus kremtantys „tiksliukai“, ir tie, kuriems labiausiai patinka gilintis į istorijos, literatūros ar valstybių santvarkų ir teisynų žinias, galės patirti, kokius teiginius skelbė prieš du su puse tūkstančio metų gyvenę Senovės Graikijos išminčiai. Visus turėtų patraukti paprastai ir aiškiai dėstomos jų mintys, visi galės pasigėrėti, kokio vientiso, nesuskilusio į atskiras sritis būta žinojimo. Skaitytojams turėtų būti smagu susidurti su amžinybe, nes daugelis tų išminčių atradimų tebėra nepasenę, ir kartu mintyse pasidžiaugti naujais žmonijos pamažu kaupiamais pažinimo turtais.

Walpolos Rahulos knyga „Ko mokė Buda“ (vert. Ayya Piyadassī)

Budizmo koncepcija slepia ištisą tradicijų ir tikėjimų įvairovę, tačiau esti branduolys, kurį kiekvienas budistas laiko esminiu ir nepajudinamu. Mokslininkas vienuolis dr. Walpola Rahula atveria mums šį branduolį, pirmiausia išdėstydamas esminius punktus, o paskui pateikdamas kertinių budizmo tekstų vertimus, nutiesdamas tolesnį kelią žinioms gilinti.

Garbusis dr. Walpola Rahula – vienas labiausiai kvalifikuotų ir apsišvietusių budizmo atstovų. Knygoje „Ko mokė Buda“ jis pristato šiuolaikiška dvasia parengtą budizmo sampratą. Gavęs tradicinį budistų vienuolio apmokymą ir išsilavinimą Ceilone (dabar Šri Lanka), ėjo aukštas pareigas viename iš pagrindinių vienuolynų institutų toje saloje, kur Budos mokymas klesti nuo Ašokos laikų. Šitaip auklėtas senovės tradicijos šiuo metu, kai visos tradicijos kelia abejonių, jis nusprendė prisiliesti prie tarptautinio mokslinio pažinimo dvasios ir metodų. Įstojęs į Ceilono universitetą įgijo bakalauro laipsnį su pagyrimu Londone, o paskui, apsigynęs disertaciją apie budizmo istoriją Šri Lankoje, gavo Ceilono universiteto filosofijos daktaro laipsnį.

Bidijos Dandaron „99 laiškai apie meilę ir amžinybę“ (vert. Nerijus Vaitkus)

Tai unikalios, intelektualios ir intriguojančios meilės istorijos atspindys. Istorijos, kuri tęsėsi trejus metus ir kurioje dalyvavo Kaune Vytauto Didžiojo universitete dirbusio filosofijos profesoriaus Vosyliaus Sezemano įdukra Natalija Klimanskienė ir žymus buriatas, tantrinio budizmo Mokytojas, filosofas, tibetologas Bidija Dandaronas (1914—1974). Visą gyvenimą sovietų valdžios persekiotas, kankintas ir tremtas Dandaronas nepailsdamas studijavo, tyrinėjo ir aktyviai skleidė žinias bei budistinės jogos patirtį savo artimiems mokiniams. Tarp jų anuomet buvo ir du lietuviai – vertėjas poliglotas Antanas Danielius (1941–2002) ir pasaulyje išgarsėjęs tibetiečių medicinos žinovas Donatas Butkus (1939–2016).