Lyčių stereotipai mokslininkės akiratyje: tyrimais grįsta knyga apie tai, ar moterys ir vyrai išties tokie skirtingi, kaip įprasta manyti

Ką manote apie lyčių stereotipus ir liaudies „išmintį“, bylojančią, kad, pavyzdžiui, matematika ir tikslieji mokslai mergaitėms sekasi prasčiau nei berniukams, vyrų smegenys didesnės, todėl jie protingesni už moteris, vyrai ne tokie jautrūs kaip moterys, moterys geriau susidoroja su keliomis užduotimis vienu metu, vyrai yra agresyvesni už moteris? Atrodo, šį lyčių skirtumų „faktų“ sąrašą galima tęsti be galo ir be krašto, o galiausiai – prieiti prie išvados, kad „vyrai kilę iš Marso, moterys – iš Veneros“…

Reikalas tas, kad su lytimi susijusiais mitais mes tikrai dažnai ir nekritiškai pasitikime, be to, jie be galo gajūs ir sklinda kosminiu greičiu, nors dažnai neturi tvirtesnio pagrindo ar aiškių įrodymų. Bet kiek jų iš tiesų pagrįsti ar teisingi? Ar apskritai įmanoma tokią liaudies „išmintį“, ypač sparčiai plintančią socialiniais tinklais, patikrinti?

„Nusprendžiau parašyti moksliniais faktais pagrįstą knygą apie lyčių skirtumus ir panašumus ir išsiaiškinti, ar lyčių kova vyksta iš tiesų, ar tik mūsų galvose“, – sako mokslininkė, elgsenos ekonomistė, o dabar jau ir knygos autorė dr. Agnė Kajackaitė, parašiusi knygą „WO/MEN. Ar moterys ir vyrai išties tokie skirtingi, kaip įprasta manyti?“ (išleido „Baltos lankos“, iš anglų k. vertė Laima Bezginaitė).

Išpopuliarėjo akimirksniu – nuo BBC iki „New York Times“

Knygos autorė dr. Agnė Kajackaitė gimė ir augo Šakiuose. 2009 m. Vilniaus universitete gavo ekonomikos bakalauro, vėliau Kelno universitete – ekonomikos daktaro laipsnį. 2017 m. tapo WZB Berlyno socialinių mokslų centro Etikos ir elgsenos ekonomikos skyriaus grupės vadove, šiuo metu yra Milano universiteto profesorė.

2019-aisiais jos vardas nuskambėjo per visą pasaulį: mokslininkės tyrimu apie „termostatų kovas“ biuruose pasidalijo „New York Times“, „Time“, CNN, BBC ir daugelis kitų žurnalų bei televizijos kanalų.

„Įsidrąsinau parašyti šią knygą, kai viena mano mokslinio tyrimo dalis, netikėtai ir žaibiškai išpopuliarėjusi, ėmė mirgėti viso pasaulio dienraščių antraštėse. 2019-ųjų gegužę su bendrautoriu Tomu Changu publikavome savo tyrimą, atskleidžiantį, jog žema temperatūra išties kenkia moterų kognityviniam produktyvumui, o vyrų produktyvumo beveik visiškai neveikia. Eksperimento rezultatai akimirksniu sulaukė visuotinio dėmesio. Pasipylė mudviejų su Tomu interviu „New York Times“, „Washington Post“, žurnale „Time“, CNN… visur. Mūsų tyrimo apžvalga tapo populiariausiu „Atlantic“ straipsniu: „Šalti biurai gali kenkti moterų produktyvumui“, – skelbė antraštė.

Vos po poros dienų mūsų tyrimas apie „mūšį dėl termostato“ buvo paminėtas daugiau nei 60-ies šalių (nuo Kinijos iki Kanados, Nigerijos, Kolumbijos ir net Azerbaidžano bei Zambijos) naujienų straipsniuose, pasiekė tokią populiariąją žiniasklaidą kaip žurnalai „People“ ir „Cosmopolitan“. Apie mūsų temperatūros tyrimą kalbėjo visi. Būtent tada supratau, kad žmonės ne vien tik domisi moksliniais atradimais, bet iš tiesų smarkiai jų trokšta. Jie norėjo su priešingomis lytimis susijusių klausimų ir jų priežasčių įrodymų“, – apie sumanymą parašyti knygą pasakoja mokslininkė.

Mokslu grįsti faktai apie lyčių skirtumus

Elgsenos ekonomistės Agnės Kajackaitės nuomone, populiarūs ir paplitę teiginiai apie vyrų ir moterų skirtumus tiesiog privalo būti grindžiami mokslu! Todėl knygoje „WO/MEN“ ji meta iššūkį nusistovėjusiems įsitikinimams ir kviečia skaitytojus bei skaitytojas į savo ir kitų tyrėjų laboratorijas visame pasaulyje, kur, remdamasi mokslinėmis įžvalgomis, eksperimentais ir kasdiene aplinka, kvestionuoja įsigalėjusius mitus – gal iš tiesų viskas nėra tik juoda ir balta?

Pavyzdžiui, knygoje „WO/MEN“ sužinosite:

– Kurie – vyrai ar moterys – labiau linkę varžytis? O kurie – apgaudinėti?
– Kas dažniau aukoja kraujo ir kaip atlygis keičia donorų elgseną?
– Kieno kognityvines galimybes labiau paveikia vėsios patalpos?
– Ką lengviau įtikinti konspiracijos teorijomis?

…ir daugelį kitų įdomių, kartais netikėtų faktų apie žmonių elgesį ir jį lemiančias aplinkybes.

Agnė Kajackaitė. Povilo Miškinio-Eidukonio nuotr.