Prieš trejus metus išleista „Petro imperatorė“ – neįtikėtino aktualumo romanas, sulaukęs sėkmės Europoje

Lygiai prieš trejus metus, 2019 m. rugpjūčio 12 d., šalies knygynus pasiekė iškart neįtikėtino populiarumo susilaukęs menotyros mokslų daktarės rašytojos Kristinos Sabaliauskaitės romanas „Petro imperatorė“.

Nuo to laiko buvo daugybę kartų kartotas knygos tiražas, išleistas antrasis romano tomas, pasirodė knygos vertimai į užsienio kalbas. Latvija, Estija, Slovėnija, Olandija, Belgija – tai šalys, kuriose pasirodžius vertimams greitai pakartoti knygos tiražai, o Latvijoje ir Estijoje romanas įkopė į perkamiausių knygų sąrašų pirmąsias pozicijas.

Kritikai ir apžvalgininkai Europoje akcentuoja ne tik literatūrinę romano vertę, bet ir stulbinantį aktualumą dabartinėje geopolitinėje situacijoje. Netrukus romanas pasirodys ir didžiųjų Europos šalių kalbomis.

Olandijoje romano „Petro imperatorė I“ vertimas (vertė Anitavander Molen, leidykla „Prometheus“) sulaukė ne tik didžiulio skaitytojų dėmesio, bet ir kritikų bei apžvalgininkų pripažinimo.

Vieno didžiausių Olandijos dienraščių NRC literatūros kritikas Michelis Krielaarsas rašo:

„Apie Petrą I ir jo audringus laikus yra publikuota daug istorinių studijų, tačiau iki šiol nebuvo romano apie šį asmenį, tokį gaivališką, taip ir besiprašantį plunksnos. Lietuvių rašytoja pamėgino ir sukūrė tiesiog akinantį istorinį romaną „Petro imperatorė“. <…> Sabaliauskaitės sukurtas portretas itin gyvas ir žaižaruojantis, leidžiantis keliauti kartu su ja per žiaurią ir beveik nežmonišką XVIII a. Rusiją. <…> Martos, Petro ir Menšikovo personažams Sabaliauskaitė įpučia tikros gyvybės, be to, jie nesikerta su istorikų ištyrinėtais tiksliais faktais.“ Reiklusis kritikas romaną pavadino „itin pavykusiu“.

„Šiame romane apie Jekateriną I solidus istorijos tarpsnis jungiasi su didžiu literatūriniu meistriškumu. <…> Pagrindinei savo herojei Sabaliauskaitė suteikia šiuolaikišką balsą: traumuotą, išprievartautą, parduodamą moterį išlikimo instinktas, gebėjimas prisitaikyti ir, žinoma, gražus kūnas atveda iki Sankt Peterburgo rūmų. Tuo pat metu aiškiai juntama, kad pasakoja ne šiaip istorijos mėgėja, o profesionalė: Sabaliauskaitė Lietuvos ir Rusijos istoriją vaizduoja taip, tarsi savo akimis būtų mačiusi kiekvieną mūšį, konfliktą dėl valdžios, gimdymą ir laidotuves. Savo įspūdinga literatūrinio pasakojimo jėga ji tvirtai stoja į vieną gretą su Umberto Eco ir Hilary Mantel“, – Belgijos kultūros savaitraštyje „Knack Focus“ rašo apžvalgininkė ir rašytoja JohannaSpaey ir romanui skiria penkias žvaigždutes iš penkių.

Slovėnijoje knyga taip pat sutikta palankiai: slovėnų literatūros kritikas Samo Rugeljis knygai skyrė penkias žvaigždutes iš penkių, apibūdino ją kaip „neeilinį istorinį romaną“ ir rekomendavo visiems slovėnų skaitytojams. Irena Štaudohar, dienraščio „Delo“ literatūros apžvalgininkė, pabrėžia, kad romanas, parašytas neįtikėtinai gyvybinga ir įtaigia literatūrine kalba, „privertė susimąstyti, jog tai knyga apie kūną. Apie moters kūną, per kurį teka istorija.“

Romanas sulaukė ir Estijos istorikų, Petro I laikotarpio specialistų išskirtinių įvertinimų. Aleksandra Murre, Kadriorgo (Jekaterinos I rūmų) muziejaus direktorė, apie „Petro Imperatorę I“ kalbėjo net dviejose Estijos televizijų laidose, o kultūriniame estų žurnale „Sirp“ paskelbė recenziją „Gyva istorija: pagiriamoji giesmė vienam istoriniam romanui“. Joje rašoma: „Kristina Sabaliauskaitė „Petro imperatorėje“ pasiekė retą istorinio tikslumo, psichologinio įtaigumo istorinio personažo vaizdavimo ir pavergiančio pasakojimo simbiozę – tai tikrasis literatūros skonis ir kvapas. Pagrindinis romano žavesys – Sabaliauskaitės gebėjimas kurti įvykių ir introspekcijos tinklą, įgyjantį gyvo žmogaus formą.“

Jos nuomone, romanas istoriškai nepaprastai tikslus. Ir prisipažino, kad jai pačiai, išmanančiai istorinius šaltinius bei straipsnius šia tema, buvo nepaprastai įdomu stebėti, kaip meistriškai autorė iš jų konstruoja įtaigų pasakojimą, patikimai leidžiantį pažvelgti kitapus carų gyvenimo fasado.

Ypatingai Murre gyrė tiksliai rašytojos atkurtą Petro I aplinkos autentišką istorinių herojų vartotą leksiką, kalbos būdą ir negailėjo komplimentų vertėjai Tiinai Kattel už puikų kalbinės atmosferos perteikimą.

Vieno didžiausių Estijos dienraščių „Eesti Päevaleht“ įtakingas literatūros kritikas Jaanas Martinsonas teigia: „Kristina Sabaliauskaitė visiškai pateisina Olgos Tokarczuk žodžius,kad ji tikrai vienas galingiausių ir išraiškingiausių istorinio romano balsų Europoje. <…> Romanas – tai Jekaterinos gyvenimo kelionė, kupina šiurkštumo, siaubo, džiaugsmo ir meilės, užrašyta taip, tarsi autorė būtų įsiskverbusi į imperatorės sielą ir gebėtų skaityti jos mintis. „Petro imperatorė“ giluminiu būdu atskleidžia rusų kultūrą ir jos kilmę. Kitaip tariant, tai iš tiesų knyga apie mentalitetų, Rytų ir Vakarų kultūrų sandūrą vienoje nuodingoje santuokoje.“