Rekordinę sutartį pasirašiusi knygų apie Skandarą autorė A. F. Steadman visam laikui pakeitė požiūrį į vienaragius

Tiems, kurie ilgisi laikų, kai galėjo pamiršti viską aplinkui ir visa galva pasinerti į magišką pasaulį, versti puslapį po puslapio norint sužinoti, kuo baigsis gėrio ir blogio dvikova, ir apsidairius suvokti, kad jau švinta, atėjo geri laikai. Tie, kurie keliavo su Bilbu Beginsu atkariauti nykštukų aukso, saugojo pražūtingąjį žiedą nuo Saurono, svajojo sužaisti kvidičą ar turėti asmeninį demoną, turi galimybę įsitraukti į naują magišką pasaulį, kuriame – kraugeriški, magiškų galių kupini vienaragiai, narsūs jų raiteliai, kvapą gniaužiantys skrydžiai ir nuotykiai, na ir, be abejo, – iškilusi grėsmė pasauliui, kurią sustabdyti gali tik drąsa, draugystė ir šiek tiek magijos.

Maginės fantastikos knygų seriją apie trylikametį berniuką Skandarą Smitą, kurio svajonė tapti vienaragio raiteliu išsipildo keistu ir magišku būdu, šiuo metu sudaro dvi dalys: 2022 m. pasirodžiusi „Skandaras ir vienaragių vagis“ ir šviežutėlė šių metų naujiena – „Skandaras ir raitelio šmėkla“, abi iš anglų kalbos išvertė Miglė Šaltytė, o išleido „Naminuko“ leidykla. Nors planuojama penkių knygų serija dar tik įsibėgi, pirmoji dalis jau tapo pasauliniu bestseleriu ir išversta į 47 kalbas.

Tokia knygos sėkmė aiškinama jos talpumu. Autorė sumaniai suderino populiarius žanrus: draugystės iššūkiais grįstą komediją (tokios pavyzdys – serialas „Draugai“), anglosaksiškose šalyse itin populiarius internatinių mokyklų nuotykius ir senas geras istorijas apie ponius, labai mėgstamas mergaičių. Šį sėkmės kokteilį greitai užuodė leidėjai (knygų seriją leidžia leidykla „Simon & Schuster“) ir pasiūlė autorei septynženklę sumą, o „Sony Pictures“ nupirko teises knygas ekranizuoti. Autorės pasirašyta sutartis laikoma sėkmingiausia (ir brangiausia), kokia yra pasiūlyta debiutuojančiam vaikų literatūros autoriui.

„Skandaras ir raitelio šmėkla“. Kauno centrinio knygyno vitrina. „Naminuko leidykla“ nuotr.

Stebint naujos autorės iškilimą ir sėkmę, natūraliai peršasi palyginimas su Hario Poterio odisėja ir jo autore J. K. Rowling (vien tai, kad A. F. Steadman taip pat pasirašinėja tik inicialais, jau pirmas žingsnis palyginimui). Jos iš tiesų turi daug panašumų: abi istorijos apie paauglį berniuką (Hariui Poteriui 11-a, o Skandarui – 13-a), keistomis aplinkybėmis iš savo skurdžios aplinkos patekusį į magišką vietą ir sužinojusį, kad turi ypatingų galių, buvo sugalvotos važiuojant traukiniu. Tačiau A. F. Steadman, skirtingai nei J. K. Rowling, nebuvo vieniša skurstanti mama, iš Oksfordo į Londoną jį važiuodavo dirbti. Tuo metu Steadman buvo 22-eji ir ji stažavosi advokatų kontoroje. Pamatyta ir užrašyta vizija – berniukas ant vienaragio, nė iš tolo neprimenančio minkštų, pūkuotų ir spalvotų vienaragių, tuo metu užplūdusių parduotuves, – dar aštuonerius metus pragulėjo būsimos rašytojos stalčiuje, kol išvydo knygynų lentynas ir apvertė buvusios teisininkės gyvenimą aukštyn kojomis.

Skandaro pasaulis ir struktūriškai primena Hario Poterio: Saloje, į kurią patenka Skandaras, visi vienaragių raiteliai mokosi ir gyvena Gūžtoje, o kiekvienas jų pagal savo ypatybes valdo vieną iš stichijų – oro, vandens, žemės ir ugnies, išskyrus Skandarą: pasirodo, jis turi ypatingų galių ir yra dvasių stichijos atstovas. Tai išskiria jį iš kitų, Skandaras visad atkreipia į save dėmesį, ir nebūtinai teigiami, kaip ir Haris Poteris. Skandaras yra pusiau našlaitis: kol nepaaiškėja baisi paslaptis, jis mano, kad jo mama mirusi. Vienaragių raiteliai turi mokytis valdyti magiją ir savo ristūnus, kurie yra gaivališkos, kupinos stiprios magijos ir net kraugeriškos būtybės, mintančios žalia mėsa ir galinčios savo raitelius pražudyti, jei nėra užmegztas stiprus asmeninis ryšys. Raitelių turnyrai savo azartu, skrydžio poetika ir intensyvumu išties primena kvidičo turnyrus, o Saloje kylantys negerumai (pirmoje dalyje kažkas vagia vienaragius, o antroje juos žudo) verčia draugų ketveriukę su Skandaru priešakyje ieškoti nusikaltėlių ir gelbėti Salos ir jos būtybių gyvenimą savomis jėgomis.

„Skandaras ir raitelio šmėkla“ kompozicija. „Naminuko leidykla“ nuotr.

Tačiau nors Skandaras daug kuo primena Harį Poterį, o tai nenuostabu, nes maginė fantastika kaip žanras turi daug bendrų vietų ir bruožų, tuo labiau kai tai išties gerai parašyta maginė fantastika, Steadman sukurtas vienaragių pasaulis unikalus ir nepanėši į jokį anksčiau sukurtą magišką pasaulį. Tai ypač išryškėja antroje serijos knygoje. Rašytoja apgyvendino Salą ne tik prijaukintais, ryšį su raiteliais užmezgusiais vienaragiais, tačiau ir laukiniais, kurie amžinai gyvena ir amžinai… miršta. Dvokiantys, pūvantys, perkarę, jie atgrasūs ir pavojingi, keliantys grėsmę žmonėms, bet kartu – gyvybiškai būtini Salai. Jiems žūvant sutrinka Salos magijos pusiausvyra, prasideda stichinės nelaimės ir visiškas chaosas. Taigi, nors pilna magijos ir nuotykių, Skandaro knygų serija nėra skirta tik vaikams palinksminti (skirta vaikams nuo 8 metų, tačiau garantuotai įtrauks ir jų tėvus, vaikystėje pametusius galvas dėl Hario Poterio ar Žiedų valdovo), ji priverčia apmąstyti drąsos, draugystės, ištikimybės sąvokas, taip pat užduoti klausimą, kas yra magija ir kam ji reikalinga.

Trečioji serijos dalis pasirodys 2024 m. pavasarį, o filmo scenarijus jau kuriamas, tad maginės fantastikos gerbėjai tikrai turi ko laukti.

Apie leidyklą: „Naminuko leidykla“ leidžia knygas ir žurnalus vaikams bei paaugliams. Ji išleido pasaulinio pripažinimo sulaukusią Benji Davies knygų seriją „Nojus ir banginis“, taip pat leidžia „Penki“, „Naminukas“ , „Justė“ bei LEGO® žurnalus.