TOP 10 lietuvių autorių 2024 metų knygos

Kasmet pasaulyje išleidžiama iki 4 milijonų knygų, Lietuvoje – apie 3400 knygų. Kiekvienais metais mūsų šalyje atsiranda ir vis daugiau talentingų lietuvių kūrėjų, apdovanojančių šalies gyventojus skaitymo džiaugsmu. Visgi, didžiulėje gausoje sunku išsirinkti, kurioms knygoms yra verta skirti savo laiką ir dėmesį, o kurioms – ne, tad interneto knygynas patogupirkti.lt dalijasi dešimtuku šviežiausių knygų naujienų, kurias šiemet pristatė lietuvių autoriai.

Benas Lastauskas „Tiems, kurie neskaito“

Vien iš pavadinimo daugelį patrauksianti debiutinė tinklaraštininko Beno Lastausko knyga – perkamiausiųjų 2024 m. knygų viršūnėje. Knyga „Tiems, kurie neskaito“ – tai šmaikštus pasakojimas apie žmones, kuriuos sutinkame bare penktadienio vakarą, sporto klube ar eilėje užsisakyti greito maisto. Organiško ir kartais šiurkštaus slengo nevengiantis pasakojimas paskanintas autentiškais dialogais ir netikėtais siužeto posūkiais.

B. Lastauskas knygoje pasakoja apie veikėjus – Ofisinį, Rūtelę, Edgarą, Tautvydą ir Ariną, gyvenančius tarp aukštų didmiesčio daugiabučių. Atsitiktinės pažintys, nepasitikėjimas savimi, priklausomybės, lengvų sprendimų paieškos – lošimas, alkoholis, dūmai, socialinių tinklų liūnas, emigracija – knygos veikėjų kasdienybė. Vis dėlto, visi jie svajoja apie kitokį gyvenimą ir…visi neskaito knygų. Jis skatina skaitytoją atkreipti dėmesį į informacinių technologijų paplitimą, šiandienos kasdienybėje dažnai sutinkamą priklausomybę nuo iliuzinio pasaulio, sukuriamo socialiniuose tinkluose, bei greitus būdus, kaip išvengti liūdesio, pasinėrus į išorinius dirgiklius.

Živilė Petrauskaitė, Eimantas Gudas „Gedimino kraujas“

Populiariosios istorijos gerbėjams – pažintis su beveik 300 metų Lietuvą valdžiusia Gediminaičių dinastija. „Mėlyno kraujo“ autoriaus Eimanto Gudo ir žurnalistės Živilės Petrauskaitės tandemas pristato naujausią knygą – „Gedimino kraujas“.

Knygoje pristatomi įdomiausi faktai apie plačią aukštąją lietuvišką giminę, kurios valdymo metais valstybė augo, stiprėjo ir tvirtėjo. Ar tikrai Gediminas ketino krikštytis? Kuri Gedimino anūkė ištekėjo už Šventosios Romos imperatoriaus Karolio IV ir buvo vainikuota imperatoriene? Kodėl Kęstutis atsisakė karūnos? Kuris per anksti gimęs Jogailaitis buvo auginamas šviežiai paskerstų kiaulių viduriuose? Ar dar yra išlikusių gyvų Gediminaičių? Pats E. Gudas neslepia, kad nemažai dėmesio šioje knygoje skiriama giminės moterims, kurios, žvelgiant į istoriją, dažnai būna pamirštamos.

 Jurgita Žalgirytė – Skurdėnienė, Barbora Suisse „Autizmas – dalis manęs“

Pirmoji lietuviška knyga apie autistiškus suaugusiuosius – „Autizmas – dalis manęs“, kurioje pristatomos nuoširdžios autistiškų žmonių istorijos, leidžiančios geriau suprasti, kaip gyvena šį sutrikimą turintis žmogus, su kokiais iššūkiais susiduria ir kokius būdus pasitelkia juos įveikti.

Psichologė Jurgita Žalgirytė – Skurdėnienė ir organizacijos „Draugiški autizmui“, autistiškų suaugusiųjų bendruomenės „Mes spektre“ įkūrėja bei autisto vaiko mama Barbora Suisse į šį leidinį sutalpino išsamų autistiškų žmonių pasaulio aprašymą. Šia knyga autorės taip pat siekia išsklaidyti tėvų, auginančių autizmo spektro sutrikimą turinčius vaikus, nežinią, suteikdamos galimybę bent knygos puslapiuose susipažinti su Lietuvoje gyvenančiais autistiškais suaugusiais ir jų gyvenimais.

 Neringa Bliūdžiūtė „Gerai kalbėti gali visi“

 Viešojo kalbėjimo ekspertė Neringa Bliūdžiūtė kviečia susipažinti su viešojo kalbėjimo menu, drąsindama, jog gerai kalbėti gali kiekvienas. „Gerai kalbėti gali visi“ – tai knyga apie gerą kalbėjimą, paminanti mitą, jog viešąsias kalbas sakyti gali tik politikai ir išrinktieji, mokantys įmantriai dėlioti žodžius. Pasak knygos autorės, sakyti kalbas kaip Šekspyras, Čerčilis ar Obama gali kiekvienas, tereikia įgauti šiek tiek žinių.

Pirmoje knygos dalyje skaitytojams pateikiami esminiai elementai, reikalingi geram pristatymui ar viešajai kalbai: kaip tinkamai pasiruošti kalbai, kaip sukurti gerą pradžią, aiškų dėstymą, stiprią žinutę ar efektyvią pabaigą, kaip atrasti pauzes ar padėti sau, lipant į sceną sakyti kalbos. Antroje dalyje pristatomi interviu su įvairių profesijų atstovais, žinomais žmonėmis, kurie dalijasi savo kelione jaukinantis viešąjį kalbėjimą. Kai kuriuose interviu atrasite save, su kitais kalbėtojais gal nesutiksite, bet neabejotinai suprasite, kad mistikos šioje kelionėje nedaug. Viešasis kalbėjimas – tai tiesiog darbas, praktika, mokymasis iš savo ar kitų klaidų.

 Giedrė Žalytė „Gamtos terapija“

 Šilumą iš lėto atsinešantis pavasaris kviečia iškišti nosis į lauką ir pasimėgauti gamtos draugija. Susidraugauti su gamta ragina ir psichologė-psichoterapeutė Giedrė Žalytė savo knygoje „Gamtos terapija“. Į šią knygą sudėti tekstai skatina palikti telefoną namuose ir išeiti pasivaikščioti po mišką bent valandai, kurios metu įsiklausytumėte į paukščių giesmes, užuostumėte kvapus, pajustumėte lapų šnaresį. Gamtoje žmogus gali atpažinti ir patyrinėti savo viduje arba santykiuose su kitais žmonėmis vykstančius procesus, suprasti jų kilmę.

Autorės G. Žalytės knyga – tai tarsi gydančių gamtos atspindėjimų rinkinys, surinktas vedant gamtos terapijos užsiėmimus, skaitant paskaitas, taikant psichoterapiją, stebint gamtą bei tyrinėjant tautosaką, į kurią protėviai sudėjo daug gamtiškos išminties.

Violeta Tapinienė „Susigrąžinto laiko blyksniai“

Legendinė lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Violeta Tapinienė, kartu su šalies gyventojams gerai pažįstamu jos sūnumi Andriumi Tapinu Vilniaus knygų mugėje pirmą kartą pristatė savo eseistikos knygą „Susigrąžinto laiko blyksniai“.

Neįtikėtina kelionė namo iš Sibiro ant mamos rankų, gyvenimas be vietos ir besislapstant okupuotoje Lietuvoje, pirmieji namai, jaunystė, šeima, turiningi metai mokykloje ir išugdyta daugybė laisvų, mąstančių žmonių – autorė kviečia skaitytojus kartu leistis nenuspėjamu gyvenimo keliu. V. Tapinienės kūryba – tai brandžios asmenybės eilės apie laiką, likimą, atmintį, netektį, gyvenimo geismą ir lemties paradoksus.

Mantas Adomėnas „Moneta&labirintas II“

 Prieš metus išleista pirmoji „Moneta&labirintas” knyga pristatė lietuvių skaitytojams įtraukiantį šnipų romaną apie Lietuvos saugumo Giliosios geopolitikos skyriaus žvalgybininką Tomą Narvydą ir jo žvalgybos darbo kasdienybę, sovietinį Vilnių ir rusiškos provincijos tamsumas.

Antrojoje dilogijos knygoje Tomas Narvydas ir jo mįslingoji kolegė Monika tęsia labirintišką kelionę, bandant išsiaiškinti tiesą apie nužudytą mokytoją, kolegą Leoną Nevardauską. Nuo Vilniaus ir Nižnedvinsko Šiaurės Rusijoje iki Romos, Vienos, Stambulo, Kijevo ir Rytų Ukrainos – 2018-ųjų Didžiojo Žaidimo pasaulyje ir 2014 m. pradėto Rusijos karo prieš Ukrainą akivaizdoje verda prieš daugelį šimtmečių užsimezgę dvasiniai gėrio ir tamsos karai, kaip ir priešų pastangos metafiziškai pavergti protus ir ištisas teritorijas.

Saulius Jasionis „Gamtinis daržas“

 Sakoma, jog gamta – geriausias žemdirbys. Tad kodėl jai nepatikėjus visų daržo reikalų? Mėgstantiems atšilus orams pasikapstyti darže – gamtinės žemdirbystės pradininko Sauliaus Jasionio knyga „Gamtinis daržas“.

Jis skatina skaitytojus prisiminti natūralų daržovių skonį ir daržininkystėje pritaikyti protėvių žemdirbystės patirtį. Savo knygoje jis detaliai aprašo, kaip paruošti dirvą daržovėms, kaip pasėti, pasodinti ir prižiūrėti savo derlių, o svarbiausia, padės suvokti, kodėl tą daryti yra taip svarbu.

 Benas Lyris „Išgydytos mintys“

 Šioje naujausioje gerai lietuviams žinomo kunigo Beno Lyrio knygoje aptinkamas pokalbis su žurnaliste Dalia Musteikyte. Kiekvienas jos užduotas klausimas – asmeniškas, jautrus ir gali būti pritaikomas kiekvienam, tad skaitytojas juose gali įžvelgti savo pamąstymus, ieškant paguodos ir atsakymų.

Knyga „Išgydytos mintys“ – tarsi terapinis pokalbis tarp dviejų nepažįstamų žmonių, esančių žmogiško nežinojimo ir kasdienių atradimų kelyje.

 Valdas Rakutis „Karai ir taikos“

 Dar viena naujiena istorijos literatūros gerbėjams – išsami karo mechanizmo apžvalga istoriko, karo eksperto Valdo Rakučio knygoje „Karai ir taikos“. Pasak jo, visi karai yra kažkuo panašūs – juose vyrauja tokia pati pradžia, kruvinos kovos, iliuzijų žlugimas, jėgų išsekimas ir pabaiga. Skiriasi tik kovos priemonės, žalos dydis ir kitos karo formos.

 Karo istorikas iškelia šiuo laikotarpiu itin aktualius klausimus – ar lietuvius galima laikyti karių tauta? Kaip atrodo derybų stalas? Kada ateina paliaubos? Kuri taika yra tvari, o kuriai nežadama ilga trukmė? Pasaulyje vykstant karams, autorius neria į karų ir taikų prigimties analizę nuo seniausiųjų laikų iki dabarties ir dalijasi svarbiais atradimais su skaitytojais.