Jauni ir gabūs: kas įkvėpė jauniausius pasaulio rašytojus?

Rašytojais gimstama ar tampama? Nors tikima, kad vien talento negana ir reikia nemažai metų darbo ir pastangų, siekiant įgyti rašytojo statusą, visgi, literatūros istorijoje yra pavyzdžių, kaip bestselerių sąrašuose atsirandama gerokai anksčiau nei būtų galima įsivaizduoti. Interneto knygynas patogupirkti.lt pristato jauniausius pasaulio rašytojus, kurie iškilo į literatūros pasaulio padanges ankstyvoje jaunystėje, o jų kūriniai yra skaitomi iki šių dienų.

Anne Frank

„Anos Frank dienoraštis“ – vienas žinomiausių ir skaudžiausių Holokausto liudijimų, kurio autorė – jauna žydų mergaitė, savo prisiminimus apie baisiausią istorinį laikotarpį surašiusi savo dienoraštyje. Ana Frank pradėjo dienoraštį rašyti būdama vos trylikos metų, gavusi jį gimtadienio proga. Dienoraštyje nugulė svarbiausios jos paaugliškų dienų akimirkos, nesutarimai su seserimi, santykiai su tėvais, pirmoji meilė, brendimo sunkumai. Vis dėlto, Ana buvo žydė ir to pakako, kad mergaitės gyvenimas staiga pasikeistų negrįžtamai.

Atėjus į valdžią Hitleriui, Anos šeima pabėgo į Amsterdamą, tačiau nacių persekiojimai juos atsivijo ir čia. Šeima du metus glaudėsi ankštoje slėptuvėje, tačiau kažkam ją išdavus, Frankų šeima atsidūrė koncentracijos stovykloje. Ana niekada neprarado vilties, jog gyvenimas sugrįš į senas vėžes ir toliau uoliai pildė dienoraštį savo išgyvenimais. Nors iš pradžių ji nė neketino viešinti savo užrašų, vėliau suprato, jog jos dienoraštis gali tapti svarbiu dokumentu ir ėmė redaguoti įrašus, suvienodinti stilių, tikėdamasi, jog pasibaigus siaubingiems įvykiams, jos tekstai bus išspausdinti. Deja, to ji jau nebesulaukė – likus visai nedaug iki išlaisvinimo, Ana mirė 1945 m. Bergeno – Belzeno koncentracijos stovykloje, būdama vos šešiolikos.

Po jos mirties tėvas Otas Frankas išleido mergaitės dienoraštį, tiesa, pirmiausia cenzūruotą – išėmęs asmenines, intymias detales apie dukros paauglystę, norėdamas išlaikyti jos privatumą. Visgi, antrajame leidime tėvas nusprendė atiduoti originalą  leidėjams su visomis detalėmis ir taip pasauliui atskleisti tikrus to metu žydų išgyvenimus. Įdomu tai, jog JAV šį dienoraštį buvo bandyta uždrausti ne dėl mergaitės patirto Holokausto siaubo, bet dėl intymios mergaitės savistabos dalies. Šiandien „Anos Frank dienoraštis“ yra laikomas ne tik įtraukiančiu grožinės literatūros kūriniu, bet ir šviesos bei vilties kupinu svarbiu žydų istorijos dokumentu.

Christopher Paolini

Penkiolikos baigęs vidurinę mokyklą ir pradėjęs rašyti savo pirmąjį maginės fantastikos romaną „Eragonas“, devyniolikos amerikietis Christopher Paolini jau tapo „New York Times“ geriausiai parduodamų knygų autoriumi. Įkvėptas viduramžių istorijų, liaudies pasakojimų ir J. R. R. Tolkieno bei E. R. Eddisono rašytojų kūrybos, jaunasis autorius keletą metų tobulino romano juodraštį. Jį perskaitę C. Paolini tėvai liko sužavėti ir patys nusprendė išleisti rankraštį, kuris skaitytojus pasiekė 2002 m.

Siekdamas išreklamuoti, savo pirmąją knygą, C. Paolini apkeliavo daugybę mokyklų ir bibliotekų, kuriose ją pristatydavo, apsirengęs dėmesį patraukiančiais viduramžiškais drabužiais, mat šiuo laikotarpiu ir vyko veiksmas jo romane. Visgi, nepaisant pastangų, kūrinys nesulaukė didelio skaitytojų dėmesio. Kitas garsus amerikiečių rašytojas Carl Hiaasen, atostogavo viename iš miestų, kur vyko jaunuolio knygos pristatymas. Jo posūnis nusipirko „Eragoną“ ir kaipmat juo susižavėjo, tad C. Hiaasen rekomendavo šią istoriją leidyklos atstovams ir 2003 m. romanas buvo perleistas, greitai sulaukė didelio skaitytojų dėmesio ir įkopė į bestselerių sąrašus.

„Eragonas“ – tai istorija apie ūkininko sūnų, kuris vieną kartą medžiodamas miške randa keistą mėlyną akmenį. Neįprastas radinys neturtingam berniukui tampa tikru lobiu, tačiau greitai paaiškėja, jog tai ne akmuo, o tikrų tikriausias drakono kiaušinis. Neilgai trukus, iš jo išsirita drakonė Safyra ir tampa naująja Eragono drauge. Piktasis imperatorius Galbatoriksas, sužinojęs apie Eragono radinį, siekia iš berniuko atimti jo drakonę, tad jiems tenka sprukti iš namų ir leistis į nuotykių kupiną kelionę. Lydimas buvusio drakonų raitelio Bromo, Eragonas mokosi tapti tokiu kaip jis ir nugalėti į Safyrą besikėsinančius priešus. Magijos, netikėtumų, mitų ir legendų kupinas pasakojimas įtrauks tiek jaunesnius, tiek ir vyresnius skaitytojus.

„Eragonas“ buvo pirmoji C. Paolini maginės fantastikos knygų serijos „Paveldėjimas“ dalis. Ją tęsė kitos rašytojo knygos „Vyriausiasis“, „Ugnies kardas“ bei „Paveldėjimas“. Knygų serija išleista daugiau nei 50 pasaulio šalių ir parduota virš 40 milijonų knygų kopijų. 2006 m. pagal „Eragoną“ buvo sukurtas filmas, kuriame vaidino plačiai žinomi aktoriai kaip Jeremy Irons bei John Malkovich.

Mary Shelley

Būdama devyniolikos, anglų rašytoja Mary Shelley išleido iki šiol uoliai skaitomą „Frankenšteiną“ ir gavo ne tik vienos jauniausių to meto rašytojų titulą, bet taip pat tapo pirmąja mokslinės fantastikos rašytoja moterimi. Gotikinis romanas, kurio pilnas pavadinimas buvo „Frankenšteinas, arba šiuolaikinis Prometėjas“, buvo išleistas 1818 m., praėjus dvejiems metams po jo parašymo. Tiesa, pirmąsyk leidinys buvo publikuotas anonimiškai, nes tuomet moterys rašytojos nebuvo palankiai vertinamos. M. Shelley vardas atsirado tik ant trečiojo leidimo 1831 m.

Su tėvo pagalba gavusi gerą išsilavinimą, jaunoji autorė nesėkmingai kamavosi, ieškodama įkvėpimo savo pirmajai knygai. Vieną naktį jai susisapnavo košmaras, kuris ir tapo visame pasaulyje išgarsėjusios siaubo istorijos pagrindu.  Vis dėlto, pirmosios kritikų reakcijos nebuvo itin palankios – romanas buvo laikomas absurdišku, tačiau neilgai trukus, siaubo klasika užkariavo skaitytojų širdis.

Fantastikos žanru laikomame kūrinyje pasakojama apie jauną mokslininką Viktorą Frankenšteiną, daug mėnesių plušėjusį savo laboratorijoje, kur iš lavonų dalių kūrė naują gyvybę. Eksperimentui pavykus, mokslininkas atgimusiu padaru pasišlykšti ir jį atstumia, o nelaimingas, vienišas monstras ima neapkęsti žmonijos ir pradeda persekioti mokslininką, reikalaudamas sukurti dar vieną į jį panašų padarą, su kuriuo galėtų draugauti. Vis dėlto, Frankenšteinas nesiryžta, bijodamas, kad dirbtinai sukurta gyvybė gali sunaikinti žmoniją. Prieš daugiau nei 200 metų išleisto siaubo romano temos aktualios iki šių dienų ir vis dar nepraranda populiarumo – kasmet yra parduodama po daugiau nei 40 000 knygų kopijų visame pasaulyje.

Susan Eloise Hinton

1967 m. amerikiečių autorė Susan Eloise Hinton parašė sensacija tarp jaunųjų skaitytojų tapusią knygą „Autsaideriai“ kurią pradėjo rašyti, kai jai tebuvo penkiolika. Nors vaikystėje svajojo gyventi rančoje ir auginti galvijus, tačiau šią ambiciją nugalėjo meilė rašyti.

Knygoje aprašomas konfliktas tarp dviejų konkuruojančių gaujų –„socių“, aukštesnės klasės turtingųjų, kuriems viskas leidžiama, ir griserių – darbininkų klasės „autsaiderių“, nuolat susiduriančių su pavojais ir gyvenančių ties išlikimo riba. Paauglių pasaulyje priklausyti gaujai buvo privaloma ir pagrindiniam knygos herojui Poniui šis pasirinkimas buvo lemtingas.

Poniui keturiolika ir jis visada didžiavosi, būdamas griseris, pasirengęs dėl savo draugų susikauti su priešininkais. Vis dėlto, tokia kova vieną kartą baigėsi nelaime. S. E. Hinton augo matydama gaujų karus savo mokykloje, tad jai pavyko puikiai perteikti paauglių gyvenimo problemas ir taip „Autsaideriai“ pelnė vieno populiariausių jaunimo romanų titulą.

Mokykloje kurdama būsimą bestselerį S. E. Hinton jį rašė tik sau ir net negalvojo apie jo leidimą, tačiau jos draugės mama perskaitė romano juodraštį ir patarė kūrinį parodyti platesnei auditorijai. Šiuo metu yra parduota daugiau nei 14 milijonų knygos kopijų. Autorės darbą pastebėjo ir garsus Holivudo režisierius Francis Ford Coppola ir 1983 m. pagal „Autsaiderius“ buvo pastatytas filmas, kuriame vaidino tokios žvaigždės kaip Tom Cruise, Patrick Swayze, ir Diane Lane.