Kaip susikalbėti su šiuolaikiniais vaikais? 7 knygos apie vaikų auklėjimą

Šiandieninių vaikų vaikystė kitokia nei jų tėvų – technologijos jiems yra natūrali aplinka nuo gimimo, viskas, ko tik nori, yra gana lengvai gaunama, ribos tarp vaikų ir suaugusiųjų ima nykti. Nenuostabu, jog daugybė tėvų susiduria su iššūkiais, kuriuos ne visada žino, kaip išspręsti. Kaip užauginti savarankišką ir neišlepusį vaiką? Ar įmanoma sparčiai modernėjančiame pasaulyje užauginti vaiką, kuris nebūtų priklausomas nuo technologijų? Kaip išlaikyti draugiškus ir atvirus tėvų bei vaikų santykius?

Interneto knygynas patogupirkti.lt dalijasi svarbiausiomis mintimis iš šiuolaikinių vaikų auklėjimo literatūros ir pristato 7 knygas, kurias reikia perskaityti tėvams, norintiems geriau suprasti savo atžalas.

Ugdyti savarankiškumą

 Visi tėvai svajoja, jog jų vaikas užaugtų savarankišku ir savimi pasitikinčiu žmogumi. Vis dėlto, siekis išlaikyti ribą tarp vaiko savarankiškumo ugdymo ir jo apsaugos, pereinančios į per didelę kontrolę, gali tapti klaidžia pelke, iš kurios išbrendama su aibe suklupimų ir prarastų nervų.

Pasak suaugusiųjų ir vaikų santykių eksperčių Adele Faber ir Elaine Mazlis, tėvams, norintiems, kad jų vaikas būtų savarankiškas, dažnai pakiša koją jų pačių kantrybės stoka ir skubėjimas. Knygoje „Kaip kalbėti su vaikais, kad jie klausytų ir kaip klausyti, kad jie kalbėtų“, jos aprašo daugybę skirtingų situacijų ir suteikia gausybę patarimų, kaip tėvai gali pradėti mokytis kalbėti su savo vaikais, suprasti bei padėti spręsti jų problemas.

Jos teigia, jog būtent patys tėvai užkerta kelią vaikų savarankiškumui. Neturėdami kantrybės ir laiko laukti tėvai, užuot stebėję, kaip vaikas šiaip ne taip užsiriš batų raištelius, patys ima tai ir padaro už jį. Arba kitu atveju – net neleidžia vaikui bandyti, kad jis nepatirtų nesėkmės. Jų teigimu, geriausias rodiklis vaikų savarankiškumui skatinti – tėvų dėmesys, paskata vaikui pačiam atlikti užduotis, pasiekimų pabrėžimas ir nesėkmių aptarimas.

Daugelis dabartinių mažamečių tėvų yra iš 90-ųjų – laikų, kai vaikai ištisas dienas leisdavo lauke ir namo grįždavo tik temstant, drąsiai žaisdavo su kitais kiemo vaikais, savarankiškai eidavo į parduotuvę ar važiuodavo į mokyklą. Vis dėl to, patys tapę tėvais jie siekia viską atlikti tobulai ir norėdami apsaugoti vaikus, pradeda juos per daug kontroliuoti.

Dabartiniai vaikai laiką lauke iškeičia į valandas, praleistas prie telefono ar kompiuterių ekranų, bendraudami su draugais socialiniuose tinkluose. Jų savarankiškumas pakito – jie turi banko korteles, kompiuterius, telefonus. Tiesa, išorinės aplinkybės taip pat pasikeitė – tėvus vieno mygtuko paspaudimu pasiekia informacija apie narkotinių medžiagų paplitimą tarp mokyklų, eismo įvykius, seksualinį smurtą – tad kilęs nesaugumo jausmas dažnai virsta perdėta kontrole. Apie kartą, kuri gimė mokėdami naudotis technologijomis, 90-ųjų tėvų naivumą ir susikeltus lūkesčius bei vaiko brendimą kitokiame pasaulyje rašo sociologė Veronika Urbonaitė – Barkauskienė knygoje „Devyniasdešimtųjų vaikai tampa tėvais“.

Autorė pateikia naujos tėvystės realybę, apie vaikų auklėjimą demokratiškoje aplinkoje, „tobulų šeimų“ burbulą socialiniuose tinkluose ir skirtumus bei panašumus, siejančius devyniasdešimtųjų ir XXI a. vaikus.

Užmegzti ryšį

 Daugybės metodikų ir auklėjimo teorijų sūkuryje tėvai pamiršta, jog jų užduotis – užauginti žmogų, o ne paklusnią mašiną, taisyklių rinkinį, nuolat dešimtukus parnešantį pirmūną ar nepriekaištingo elgesio, klaidų nedarantį robotą.

Pasak psichologės Aušros Kurienės, vaikų raidos etapus galima įsivaizduoti kaip tam tikrus statybinius, vieną ant kito dedamus blokus. Pirmieji gyvenimo metai skirti suprasti, kad pasaulis ir vaiko aplinka yra saugi vieta, o jį supantys žmonės – patikimi. Vėliau jis pradeda tyrinėti pasaulį, bandyti suprasti, kaip jis veikia, mokosi bendrauti su kitais žmonėmis, įgyja žinių, atranda savąjį „aš“ – saugų, patikimą, veikiantį ir nepriklausomą.

Savo knygoje „Kaip užauginti žmogų. Mintys iš vaikų psichologo smėlio dėžės“ A. Kurienė atkreipia dėmesį, jog tik nuolatinis ryšys, tarpusavyje apsikeičiant žodžiais, veiksmais ir jausmais gimdo jautrumą, o tokioje terpėje ir auga žmogus.

Apie ryšio puoselėjimo svarbą tiek su vaiku, tiek su savimi rašo ir psichologė bei dviejų mergaičių mama Eglė Lukinaitė-Vaičiurgienė knygoje „Ryšys su vaiku, ryšys su savimi“. Jos teigimu, tėvų santykis su savimi yra pagrindas tam, koks santykis bus kuriamas su vaikais, o nesukūrus ryšio su savimi, vaikų auginimas virs grumtynėmis, bandant taikyti aibę neveikiančių patarimų.

O psichologė Mona Delaahooke knygoje „Dėmesingas auklėjimas. Kaip nustoti kontroliuoti elgesį ir pradėti auginti laimingus vaikus“ papildo, jog tėvai, kurie skiria laiko pasirūpinti ir savimi, rodo gerą pavyzdį vaikams bei dovanoja vaikui laimingesnį ir tvaresnį ryšį. Nustojus reikalauti visiško paklusnumo, stengiantis geriau suprasti savo vaiką, keičiant požiūrį į problematišką jo elgesį ir puoselėjant stiprų abipusį ryšį, šeimos santykiuose atsiras daugiau harmonijos.

Psichologė žvelgia giliau į elgesio su nerimastingais vaikais modelį, moko, kaip atsižvelgti į vaiko nervinės sistemos poreikius, ir kelia klausimus pasenusiam požiūriui, jog pasiutęs, nepriimtinas vaiko elgesys yra ne problema, o simptomas, bylojantis apie unikalius vaiko fiziologinės struktūros nulemtus veiksnius. Remdamasi naujausiais tyrimais autorė atskleidžia, kaip neurobiologija gali būti taikoma auklėjimo iššūkiams spręsti ir kaip dėmesingas auklėjimas gali padėti užauginti laimingus vaikus.

Mokyti apie pinigus

 Dabartiniai vaikai gyvena pertekliaus visuomenėje – tėvai, seneliai, giminaičiai, norėdami įtikti vaikui, dažnai dovanoja daiktus, kurie yra pastebimi tik trumpam, o ilgainiui vėl tampa nevertinami. Norai yra pildomi greitai ir nesunkiai, beveik savaime, tad vaikas dažnai nesupranta, kiek išties reikia pačiam įdėti pastangų, kad kažką pasiektų. Viskas, ko užsigeidi, atrodo lengvai gaunama, tereikia tik ilgiau pazirzti.

Finansininkė ir „Raising free kids“ projekto pradininkė Lina Banytė-Surplienė savo knygoje „Apie pinigus su vaikais“ moko tėvus, kaip ugdyti vaikus finansiškai, kad šie norėtų siekti savo tikslų ir būtų pasiruošę ateities pasauliui.

Šioje knygoje tėvai sužinos, kaip susijusi vaikų laimė ir finansinis raštingumas, kokius pinigų valdymo įgūdžius reikia vaikus mokyti nuo mažų dienų, kokių klaidų tėvai daro duodami kišenpinigių. Nors laikai keičiasi, tačiau pinigų temos vis dar yra vangiai aptariamos su vaikais net ir mokykloje. L. B. Surplienės knyga padės ugdyti atžalų finansinį raštingumą nuo vaikystės ir protingai valdyti pinigus „švaistūniškoje“ visuomenėje.

Būti pavyzdžiu

 XXI amžiaus tėvai savo atžalų auklėjimą mato kaip dar vieną misiją, kurią reikia atlikti be priekaištų, nepaliekant vietos nė menkiausioms klaidoms. Visi tėvai nori užauginti sveikus, laimingus ir savarankiškus vaikus, tačiau per didelis atsakomybės prisiėmimas gali abiem pusėms pridaryti daug žalos ir streso.

Psichologijos profesorė Marina Melija ragina tėvus mažiau kištis į vaikų gyvenimus ir auklėti juos, rodant laimingą, sveiką ir savarankišką savo paties pavyzdį. Nuolatinis vaiko kontroliavimas, taisymas ir stūmimas sau palankia kryptimi gali išsivystyti iki vaikų neurozės, perfekcionizmo, nepasitenkinimu savimi ir visu gyvenimu, mat išpildyti milžiniškus tėvų lūkesčius gali atrodyti kaip per didelė našta.

Knygoje „Palikite vaiką ramybėje“ M. Melija ragina atstoti nuo vaikų ir einant nesikišimo keliu bei laikantis paprastų, išmintingų tėvų taisyklių, išspręsti net ir pačias sudėtingiausias problemas. Juk svarbiausia, auginant vaikus – priimti tiek save, tiek vaiką net ir tada, kai pridaroma klaidų ir savo elgesiu rodyti jiems besąlygišką meilę ir priėmimą.