Įdomiausi faktai apie Nobelio literatūros premijas ir jų laureatus

Atėjęs ruduo reiškia, jog atkeliavo dar vienas Nobelio premijų sezonas. Kasmet spalio mėnesį Švedijos akademija skiria premiją žmonėms ir organizacijoms, prisidėjusiems prie žmonijos pažangos chemijos, fizikos, medicinos arba fiziologijos, literatūros, ekonomikos ir taikos srityse. Interneto knygynas Patogupirkti.lt kviečia apžvelgti įdomiausius faktus, susijusius su Nobelio literatūros premijos laureatų knygomis.

Premija atgailaujant už praeities skriaudas?

Nobelio premija atsirado pagal švedų pramonininko ir išradėjo Alfredo Nobelio (1833-1896 m.) testamente išreikštą valią. Po ilgų ir skausmingų bandymų su nitroglicerinu (vieno iš nesėkmingų bandymų metu žuvo jo jaunesnysis brolis), 1867 m. išradėjas užpatentavo dinamitą ir įsitvirtino istorijos puslapiuose. Dinamitas ir kiti jo patentuoti projektai, daugiausia susiję su sprogmenimis, iš pradžių buvo naudojami transporto tinklų statyboje ir žaliavų gavyboje, tačiau vėliau ilgą laiką A. Nobelis dirbo su specialiai karybai skirtomis inovacijomis.

Nors save vadino pacifistu, daugelis A. Nobelį dėl jo išradimo laikė „kraujo milijonieriumi“, „mirties komersantu“, „žudynių karaliumi“. Jis tikėjo, jog išradimai savaime nėra nei geri, nei blogi – jiems pasirodžius, už jų tolimesnį likimą yra atsakinga pati visuomenė.

Vis dėlto, kai 1888 m. žuvo jo brolis ir per apsirikimą buvo pagalvota, jog mirė pats išradėjas, spaudoje pasirodė pranešimas: „Vakar mirė daktaras Alfredas Nobelis, kurį praturtino išradimas žudyti žmones greičiau, negu tai buvo daroma iki šiol“. Teigiama, jog išvydęs šį pranešimą A. Nobelis nusprendė, kad po savęs norėtų palikti geresnį atsiminimą.

1896 m. mirus išradėjui, pasirodė jo testamentas, kuriuo didžiąją turto dalį jis paliko Nobelio premijos, skirtos žmonijos pažangai įvertinti, įsteigimui. Nuo 1901 m., Nobelio premija teikiama kasmet mokslininkams ir kūrėjams fizikos, chemijos, medicinos ir fiziologijos, literatūros ir taikos srityse, o nuo 1969 m. prisidėjo ir premija už nuopelnus ekonomikoje.

Nobelio premija – ne tik didžiulė garbė ir įvertinimas, bet ir nemenka suma – šios premijos laimėtojai gauna 11 mln. Švedijos kronų, o tai – beveik 1 mln. eurų.

Apdovanojimai už literatūrinius nuopelnus – priverstiniai atsisakymai ir pomirtinės premijos

Nuo pirmosios premijos įteikimo, šis prestižinis apdovanojimas atiteko 119 rašytojų. Kasmet Nobelio laureatus atrenka specialūs komitetai, atlikę tūkstančių akademijos narių, profesorių, ankstesnių Nobelio premijos laureatų apklausas, kurių metu siekia išsiaiškinti, ką jie siūlytų šiam apdovanojimui. Siūlyti save – griežtai draudžiama.

Atrinkti pretendentai pateikiami platesniam balsavimui, o spalio mėnesį paaiškėja, kam gi atiteks apdovanojimai. Nobelio premija teikiama išradėjo mirties dieną – gruodžio 10-ąją.

Nobelio literatūros premiją yra gavę iš viso 17 moterų. Pirmoji šią premiją pelnė švedų rašytoja Selma Lagerlöf, apdovanota 1909 m. Paskutinioji – pernai metų Nobelio literatūros premijos laureatė – prancūzų rašytoja Annie Ernaux. Apdovanojimas šiai autorei skirtas „už drąsą ir chirurgišką aštrumą, su kuriais ji atskleidžia asmeninės atminties šaknis, susvetimėjimą ir kolektyvinius suvaržymus“. A. Ernaux laikoma ryškiausia Prancūzijos rašytoja po Simone de Beauvoir, o lietuvių kalba yra išleisti trys rašytojos kūriniai – „Įvykis“, „Sustingusi moteris“ ir „Vieta gyvenime“.

Jauniausiu premijos laureatu yra tapęs anglų rašytojas Rudyard Kipling, labiausiai žinomas dėl istorijos apie džiunglių berniuką Mauglį pasakojimų rinkinyje „Džiunglių knyga“. Jis premiją pelnė būdamas 41-erių.

Atsisakiusiųjų šios prestižinės premijos taip pat būta. Vienas žymiausių XX a. egzistencialistų, prancūzų rašytojas Jean Paul Sartre, žinomas dėl savo knygų „Žodžiai“, „Šleikštulys“ ir „Siena“, pelnė Nobelio literatūros premiją 1964 m. Vis dėlto, jis apdovanojimo atsisakė, teikdamas jog niekada nepriima jokių oficialių apdovanojimų ir nenori savęs sumenkinti iki institucijų lygio.

Kitas premijos atsisakęs asmuo – rusų poetas ir rašytojas Borisas Pasternakas. Tiesa, šįkart – ne savo noru. 1958 m. rašytojui Albert Camus pasiūlius rusų autoriaus kandidatūrą, B. Pasternakas laimėjo šį apdovanojimą. Pripažinimas pasaulyje sudarė B. Pasternakui nemažai rūpesčių – jį pradėjo aktyviai persekioti sovietų pareigūnai, jis buvo pašalintas iš SSRS rašytojų sąjungos, nuolat įžeidinėjamas sovietų spaudoje, kol galiausiai jam buvo pranešta, jog jeigu vyks į Stokholmą atsiimti Nobelio premijos, jam nebus leista sugrįžti į Sovietų Sąjungą. Galiausiai B. Pasternakas Nobelio premijos turėjo atsisakyti. Vėliau A. Camus rašė peticiją Nikitai Chruščiovui dėl Pasternako situacijos, tačiau viskas buvo veltui.

Nobelio literatūros premija yra atitekusi ne tik literatūrai pasišventusiems rašytojams. Įvertinimą už meistriškai aprašytus istorinius įvykius ir išaukštintas žmogiškąsias vertybes 4 tomų memuaruose „Antrasis pasaulinis karas“, 1953 m. pelnė britų politikas Winstonas Churchillis. O 2016 m. ši premija atiteko ir amerikiečių dainininkui Bobui Dylanui už „naujos poetinės išraiškos didžioje Amerikos dainavimo tradicijoje sukūrimą.

Įvykių, kai Nobelio literatūros premija buvo skiriama ne už viso gyvenimo kūrybą, o už svarbiausia autoriaus kūrinį, yra buvę ir daugiau. Ernestas Hemingvėjus premiją pelnė už romaną „Senis ir jūra“, anglas John Galsworthy už „Forsaitų sagą“, o vokietis Thomas Mannas už romaną „Budenbrokai“.

Pomirtiniai Nobelio literatūros įteikimai įvyko tik kartą. 1931 m. premija buvo įteikta švedui Erikui Axel Karlfeldt, o nuo 1974 m. priimta taisyklė, jog spalio mėnesį paskelbiant laureatus, šie turi būti gyvi. Iki šiol jokiam rašytojui nėra tekę pelnyti Nobelio literatūros premijos 2 kartus.

Spėlionės apie būsimus laureatus

 Kol laukiami oficialūs sprendimai, kam šiemet atiteks Nobelio literatūros premija, literatūros fanų gretose prasideda spėliojimai ir lažybos. Šiemet prognozuojama, jog apdovanojimą gali laimėti kinų avangardistė Can Xue, norvegų rašytojas Jon Fosse, australas Gerald Murnane arba kanadietė Anne Carson.

Ne vienerius metus vienas iš realiausių pretendentų yra laikomas ir japonų rašytojas Haruki Murakami, kurio knygų „sąskaitoje“ virš 30 knygų, tarp kurių garsiausi jo postmodernistiniai kūriniai – „Norvegų giria“, „Prisukamo paukščio kronikos“, „Komandoro nužudymas“. Tiesa, net jei H. Murakami ir pasisektų, niekas negali nuspėti jo reakcijos. 2018 m., kai buvo nominuotas Nobelio literatūros premijos alternatyva vadinamajam „Right Livelihood Award“ apdovanojimui, japonų rašytojas paprašė, kad būtų išbrauktas iš sąrašo, nes nori susitelkti į rašymą ir žiniasklaidos dėmesio jam nereikia.