Kaip išsaugoti Žemę nuo pražūties? 8 knygos apie ekologiją vaikams ir suaugusiems

Sparčiai besikeičiantis klimatas ne pramanas – tuo žmonija įsitikino susidūrusi su didėjančia oro temperatūra, kylančiais garsais, tirpstančiais ledynais ir dažnėjančiais ekstremaliais gamtos reiškiniais. O kur dar sparčiai augantis gyventojų skaičius, nykstančios gyvųjų organizmų rūšys, vandens ir maisto stygius skurstančiuose kraštuose. Dabartinis pasaulis verčia susimąstyti – kas gi mūsų laukia ateityje? Ar yra būdų šylantį klimatą sustabdyti, ar jau per vėlu? Šia tema išleista daugybė knygų, skatinančių žmones atsigręžti į gamtą ir susimąstyti apie savo veiklos padarinius supančiai aplinkai. Interneto knygynas patogupirkti.lt pristato geriausius prekyboje esančius leidinius apie ekologiją vaikams ir suaugusiems.

David Attenborough „Gyvenimas mūsų planetoje. Mano liudijimas ir ateities vizija“

Šiemet Lietuvos gyventojai pastebėjo, kad šalį aplankė neįtikėtinai šiltas rugsėjis – ruduo prasidėjo pasiekdamas net 30 laipsnių temperatūrą. Lapkričio mėnesį Brazilijoje užfiksuota karščiausia per visą šalies istoriją temperatūra pasiekė 44,8 laipsnius Celsijaus. Per 2023 metus dėl kilusių gaisrų buvo sudeginta 2,54 milijonų akrų (virš 1 milijono hektarų). Klimato kraštutinumai kasmet vis didėja, tačiau atidžiau pažvelgti į tai, kaip klimato pokyčiai paveiks žmonių gyvenimą ateityje ryžtasi ne kiekvienas.

Planetos sergėtoju vadinamas seras David Attenborough parašė knygą, skirtą susipažinti su tokia ateitimi. Apie 70 metų viešai žinomas kaip britų laidų vedėjas, biologas, gamtos tyrinėtojas ir autorius savo knygoje „Gyvenimas mūsų planetoje. Mano liudijimas ir ateities vizija“ atveria akis, kiek žmonija jau sunaikino ir kas gali laukti ateityje, jei neateis reikalingi pokyčiai.

Ši knyga – savotiški memuarai, į kuriuos autorius sudėjo tai, ką matė vykstant pasaulyje, kai kūrė laidas apie gamtą. Leidinys yra apie tai, ką žmonija padarė savo planetai ir raginimas kuo skubiau imtis gelbėjimo veiksmų. Autorius skatina pažvelgti į šiurpius skaičius – 1937 m., kai dar buvo paauglys, Žemėje gyveno kiek daugiau nei 2 milijardai žmonių. Rašant šią knygą žmonių skaičius siekė beveik 8 milijardus, o 2023 m. planetos gyventojų skaičius toliau auga ir greitai pasieks 8,1 milijardą žmonių. D. Attenborough teigia, kad nesiimdami veiksmų žmonės pasiųs savo planetą į pragaištį, tad pateikia pasiūlymų, kokių sprendimų reiktų imtis, siekiant išvengti pasaulinės katastrofos.

David Wallace-Wells „Negyvenama žemė. Ateities istorija“

 Kaip pasaulis atrodo iš tiesų? Kariniai konfliktai, maisto trūkumas, vis dažniau kylančios pabėgėlių situacijos, ekonominės krizės, siaučiančios gamtos stichijos ir pandemijos. Amerikiečių žurnalistas David Wallace-Wells atveria kiek bauginantį langą į ateitį savo knygoje „Negyvenama žemė. Ateities istorija“.

Tai – ne mokslinė knyga apie klimato atšilimą, o išsamus ir vaizdingas aprašymas to, ką klimato kaita reiškia žmonių gyvenimui šioje planetoje. D. Wallace-Wells pripažįsta, kad iš tiesų viskas yra gerokai blogiau, nei galime įsivaizduoti. Jis aptaria klimato chaoso įtaką pagrindinėms struktūroms, tokioms kaip kapitalizmas, etika, istorijos samprata. Autorius tiki, kad jei milijardai žmonių nepakeis savo gyvenimo būdo, didelė dalis Žemės taps negyvenama ir nesvetinga, ir tai nutiks labai greitai. Daugybę diskusijų sukėlusi amerikiečio knyga – tarsi šaltas dušas, kurio reikia žmonijai, kad plačiau atsimerktų akys.

Charles Eisenstein „Klimatas: naujasis pasakojimas“

Kiek kitokį požiūrio kampą į klimato kaitą siūlo mokytojas ir oratorius Charles Eisenstein. Kas nutiktų, jei į ekologinę krizę pažvelgtume ne per kaltę, savigraužą, racionalius skaičiavimus ar grasinimus pasaulio pabaiga, o per meilės prizmę? Tokį klausimą autorius užduoda savo knygoje „Klimatas: naujasis pasakojimas“.

C. Eisensteinas leidžiasi iki giliausių žmonijos problemų šaknų, siekdamas išsiaiškinti, kodėl žmones masiškai apėmė nejautrumas ir kaip tai prisideda prie klimato krizės? Kaip dabartinę aplinkosaugininkų poziciją formuoja karo mentalitetas ir ar gali būti, kad jo aktualumas slopsta? Ar upių, miškų ir kitų gamtos būtybių matymas kaip šventų galėtų būti pačia pragmatiškiausia ir veiksmingiausia strategija? C. Eisensteinas apjungia kritinį mąstymą ir mokslinius faktus su subtilesnėmis, senovės protėvių kultūromis ir tradicijomis bei dvasinėmis perspektyvomis. Integruotas pasakojimas ne tik įžemina ir priverčia susimąstyti, bet ir pateikia labai įkvepiančių Žemės ir žmonijos gydymo paslapčių.

Jared Diamond „Žlugimas“

Amerikiečių geografas, ekologas, antropologas ir knygų autorius Jared Diamond kviečia atidžiau pažvelgti į civilizacijų žlugimo priežastis. Savo knygoje „Žlugimas“ jis pasakoja skirtingų pasaulio kraštų istorijas, apžvelgdamas dėsningumus, lėmusius istorinių civilizacijų kaitą.

Autorius aprašo polineziečių kultūros žlugimą Velykų ir kitose Ramiojo vandenyno salose, vikingų kolonijos Grenlandijoje pabaigą, majų, anasazių ir kitų civilizacijų pabaigas. Autorius kartu su skaitytojais aiškinasi, kaip politiniai konfliktai, klimato kaita ir demografinis sprogimas sukuria sąlygas civilizacijų pabaigai. J. Diamond užduoda neatidėliotiną klausimą – kaip padėti mūsų civilizacijai išvengti ekologinio žlugimo ir atpažinti pavojaus ženklus?

Istorikas Yuval Noah Harari, parašęs literatūros pasaulį sudrebinusį istorinį vadovėlį apie žmoniją „Sapiens“, laiko J. Diamondą vienu pagrindinių savo knygos įkvėpėjų.

Richard Powers „Medžių istorija“

 Ar grožinis kūrinys gali priversti pamatyti savo planetą kitomis akimis ir susirūpinti dėl jos ateities? Autoriaus Richard Powers romanas „Medžių istorija“ būtent tą ir padaro. 2019 m. prestižinę Pulitzerio premiją laimėjusi knyga pasakoja istoriją apie devynis atsitiktinai susibūrusius veikėjus, kuriuos vienija bendras tikslas – išgelbėti kirsti ruošiamą seną mišką.

Ne vienerius metus besidriekiančiame epe pasakojama apie aktyvistų gyvenimą – apie tai, kaip žmonėms yra sunku susitapatinti su augalais ir suprasti jų svarbą pasaulio ekologijoje, apie bejėgiškumą, privedantį prie smurto, apie tai, kaip gero norintys žmonės, pasirinkę netinkamas priemones, gali įgauti teroristo etiketę. Aistringai papasakotas aplinkosaugos romanas – žvilgsnis iš arčiau apie tikrąją gyvų organizmų vieta pasaulyje.

Romain Gary „Dangaus šaknys“

 Vilniuje gimęs prancūzų rašytojas Romain Gary tituluojamas kaip pirmo ekologinio romano autorius. 1956 m. jo parašytas kūrinys „Dangaus šaknys“ – spalvotas, užburiantis, tačiau ir ne ką mažiau šokiruojantis pasakojimas, paliečiantis svarbias gamtosaugos temas.

Knygoje R. Gary susitelkia į gyvūnijos naikinimo problemą ir to padarinius pasaulio ekologijai. Istorijoje pasakojama apie prancūzą Morelį, kuris po Antrojo Pasaulinio karo atsiduria tuometinėje Prancūzų Ekvatorinėje Afrikoje. Šalyje vyrauja tikras chaosas – ore tvyro įtampa tarp kolonistų bei vietinių gyventojų, visur aplink badas, skurdas, dėl maisto ir ilčių aktyviai žudomi drambliai. Būtent šių gyvūnų likimas sujaudina Morelį ir jis aktyviai ieško būdų išsaugoti žvėris.

Knygoje autorius iškelia diskusinį klausimą: kas yra svarbiau – ar gamtosauga ir laukiniai gyvūnai, ar poreikis nemirti iš bado? Vietiniai gyventojai mano, kad saugoti dramblius tėra kvaila visko pertekusių europiečių užgaida, čiabuviams gyvūnas yra paprasčiausias maistas. Pats rašytojas yra teigęs, kad rašydamas romaną iš pradžių pats nesuprato šio gyvūnų naikinimo pavojaus mąsto ir galimų padarinių. Šiais laikais, kai kasmet išnyksta nuo 100 iki 10 tūkst. gyvūnų ir augalų rūšių per metus, R. Gary kūrinys kaip niekada aktualus.

Apie klimato kaitą – mažiesiems

 Apie rūpinimąsi aplinka, pasaulyje vykstančius didelius pokyčius ir tvaraus gyvenimo įpročius svarbu šviesti ir jaunuosius skaitytojus. Žemė – tikras stebuklas, kuriam atsirasti ir susiformuoti prireikė 4 milijardų metų, tad ja reikia tinkamai rūpintis. Autorė Janine Eck 9-12 m. vaikams skirtoje knygoje „100 dalykų, kuriuos tu gali padaryti dėl Žemės“ sudėjo naudingus patarimus, įdomius faktus ir smagias veiklas, kurias galima padaryti dėl žmonių planetos išsaugojimo.

Norintiems geriau suprasti, kas ta klimato kaita, į pagalbą atskuba italų meterologo Luca Mercalli knyga „Na ir karštis!“. Jis atkreipia dėmesį į kasdienius veiksmus, kurie sukelia padarinius klimatui ir kartu su jaunaisiais skaitytojais ieško išeičių, kaip sumažinti žalą aplinkai. Paprastai ir vaizdingai knygoje aprašomi sudėtingi procesai taps puikia priemone vaikų tėveliams ir mokytojams, šviečiant vaikus apie globalines pasaulio problemas.