Kaip gyventi sveikai: Rytų ir Vakarų požiūriai į sveikatą

Šiuolaikinis pasaulis gyvena informacijos pertekliuje – patarimų, kaip gyventi sveikai galima rasti visur – medikai, žinomi sveikos gyvensenos specialistai bei nuomonių formuotojai dalijasi daugybe skirtingų patarimų žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose, televizijos ir radijo laidose. Žmogui, norinčiam pasirinkti, kurį sveiko gyvenimo būdą išbandyti, tenka nelengvas uždavinys atsirinkti, kuo išties verta tikėti.  Medicina taip pat susiskaldžiusi – vieni pasisako už moderniąją, Vakarų medicina, kiti veikiau siekia pasitikėti natūraliąja arba iš Rytų atkeliavusia medicina. Kuri medicinos pakraipa pranašesnė, iš kur semtis žinių ir kaip išsirinkti sau tinkamiausią gyvenimo būdą – interneto knygynas patogupirkti.lt dalijasi perkamiausiais ir naudingiausiais skaitiniais apie sveikatą.

Rytai ir Vakarai

Nors Lietuvoje yra paplitęs vakarietiškas požiūris į mediciną, vis dažniau, žmogus, nerasdamas kelio iš negalavimų, kurių neišgydo tradicinė medicina, griebiasi Rytų medicinos išminties. Tad kuo skiriasi šie du požiūriai?

Vakarų medicina yra daugelio šiuolaikinių pasaulio sveikatos priežiūros sistemų pagrindas. Ji yra reaktyvi ir, žmogui susirgus, agresyviai gydo simptomus ir ligas. Vakarų medicina remiasi naujausiomis technologijomis, cheminiais vaistais ir susitelkia į simptomų šalinimą, čia kilę sveikatos negalavimai pirmiausia tiriami fizinėje plotmėje – organuose.

Rytų medicina žvelgia į žmogaus kūną kaip į visumą – dėmesys, pirmiausia, yra skiriamas žmogaus gyvenimo būdui ir sveikatos palaikymui, kai šis dar neserga. O susirgus – išsiaiškinama ligos priežastis, su kuria nėra aršiai kovojama kaip Vakarų medicinoje, o yra siekiama susigrąžinti natūralią organizmo gynybą, kad būtų galima užkirsti kelią ligoms ir ateityje. Rytų medicinos specialistas ligas diagnozuoja tirdamas visą kūną, sutelkdamas dėmesį į žmoguje esantį disbalansą. Rytų medicina apima tokias praktikas kaip Ajurvedos mokslas, tradicinė kinų medicina, cigūnas, tai či, akupunktūra ir kitos.

Pagrindinė ligų priežastis – užterštas organizmas

Anot rytų medicinos, viena pagrindinių žmogaus negalavimų priežasčių – tai organizmo užterštumas, kai žmogaus organizme prastai veikia medžiagų apykaita, iš jo nepasišalina toksinai, tad maistingosioms medžiagoms ir gyvybinei energijai nepavyksta į jį patekti. Todėl vienas iš dažniausiai naudojamų sveikatinimosi būdų ten yra organizmo valymas.

Pavyzdžiui, Rytuose kilusiame Ajurvedos moksle, įprasta du kartus per mėnesį pasidaryti pasninkavimo dieną, vadinamą Ekadašiu – nieko nevalgyti ir gerti tik vandenį, arba daryti „sausą“ valymą ir visą parą nieko nevalgyti ir negerti. Senovės Egipte detoksikacijai buvo naudojamas molis, o štai senovės lietuviai prieš šventes taip pat apsivalydavo – parazitus vaikydavo gerdami pelynų arbatą, toksinus ir šlakus šalino su meškauogių, takažolių arbatomis, gerdavo juodojo ridiko sultis.

Norintiems sužinoti daugiau apie rytietiškus sveikatos palaikymo metodus, įdomiu skaitiniu taps Ajurvedos daktaro ir mokytojo iš Indijos, dažnai vedančio seminarus Lietuvoje, knyga „Ajurveda sveikatai. Sveikatinimosi receptai ir patarimai“, kurioje skaitytojas bus supažindinamas su Indijoje kilusiu Ajurvedos mokslu ir būdais, skirtais palaikyti tiek fizinę, tiek dvasinę žmogaus sveikatą.

Autoriaus E. Douglas Kihn knygoje „Kinų medicina šiuolaikiniame pasaulyje: kaip išvengti nerimo, skubėjimo ir persivalgymo“ pasakojama, kaip tūkstantmečius skaičiuojanti kinų medicina gali būti pritaikoma nuolat skubančio šiuolaikinio žmogaus poreikiams. O norintiems atsigręžti į gamtą ir sužinoti daugiau apie gydomąsias žoleles ir gamtoje slypinčius natūralius gydymo metodus, patiks netradicinės medicinos atstovės Arin Murphy-Hiscock knyga „Žalioji ragana. Vaistažolių, žolelių, augalų, eterinių aliejų ir kitų gamtos turtų magijos paslaptys“.

Svarbiausios sudedamosios dalys

Vis dėlto, prieinama bendro abiejų medicinų pakraipų suvokimo, jog svarbu sveikata rūpintis ne tik susirgus, bet nuolatos. Pastaraisiais metais socialiniuose tinkluose taip pat matoma tendencija dalintis sveikos gyvensenos ritualais, receptais, įpročiais, fizinio judėjimo pratimais, sveiku dienos rėžimu, siekiant skatinti kitus susirūpinti savo sveikata. Taigi, išgrynintos pagrindinės, svarbiausios sudedamosios dalys, kaip palaikyti žmogaus sveikatą – subalansuota mityba, sportas, miegas, sveikas gyvenimo ritmas, pozityvios mintys.

Knygoje „Kodėl japonai nesensta“, autoriai Bradley J. Willcox, D. Craig Willcox ir Makoto Suzukis nagrinėja, ilgaamžiškumo paslaptis Tekančios Saulės šalyje. Čia daug dėmesio yra skiriama japonų mitybos modeliui bei jų mąstymo ir tarpusavio bendravimo ypatumais, leidžiantiems sulaukti gilios senatvės.

Norintiems suprasti, kodėl žmogaus organizmui toks svarbus yra miegas, rekomenduojama perskaityti Shawn Stevenson knygą „Miego menas“, kurioje atidžiau žvelgiama į tai, kaip miegas veikia žmogaus protą ir kūną bei kaip pagerinti miego kokybę. O siekiantiems miegą paversti ne tik poilsio laiku, bet ir efektyvia sąmoningumo praktika, verta perskaityti dvasinio mokytojo Tenzin Wangyal Rinpoche leidinį „Tibeto sapnų ir miego joga“.

Taip pat vis daugiau dėmesio yra skiriama kasdienėms praktikoms – meditacijai, jogai ir kvėpavimui, padedančioms sulėtinti pagreitėjusį gyvenimo tempą, susitelkti į save, įsiklausyti į savo vidų. Greitai prekyboje pasirodysianti knyga „Kodėl medituojame“, kurią parašė psichologas dr. Daniel Goleman ir vienas labiausiai vertinamų Tibeto budizmo meditacijos mokytojų Coknji Rinpočė, apjungia Vakarų ir Rytų medicinos žinias ir gilinasi į meditacijos naudą žmogaus sveikatai. Knygoje autoriai atsako į pagrindinius klausimus, kylančius apie meditaciją ir moko, kaip dorotis su besiblaškančiomis mintimis ir atrasti vidinę ramybę.

Nuo pandemijos pradžios, itin opia problema pasaulyje tapo depresijos ir nerimo sutrikimai – ypač tarp jaunuolių. Greitas gyvenimo tempas ir nepaliaujamas naudojimasis technologijomis šiuos sutrikimus tik sustiprina, todėl tapo svarbu mokytis, kaip suvaldyti nerimą ir nepasiduoti negatyvaus mąstymo srautui. Amerikiečių neuromokslininkas Roberto M. Sapolsky knygoje „Kodėl zebrai neserga opalige“ žvelgia iš arčiau, kokią įtaką stresas sukelia žmogaus sveikatai.  Jo teigimu, žmonėms atpažinus kūno ir proto sąveikas, suvokus, kad emocijos gali paveikti kūno ląstelių būklę ir funkcijas, pradėta atkreipti dėmesį į tai, ką organizmui daro stresas. Jis pateikia svarbių patarimų, kaip suvaldytų stresą kasdieniame gyvenime ir apsaugoti savo organizmą nuo jo sukeliamų ligų.

Streso ir nerimo suvaldymui itin padeda ir pozityvios mintys. Susitelkus tik į tai, kas gyvenime vyksta ne taip, tamsios mintys paveikia ne tik nuotaiką, bet ir bendrą žmogaus sveikatą. Mokslininkai yra ištyrę, jog pozityvus mąstymas padeda prailginti gyvenimo trukmę, sumažina depresijos ir nerimo sutrikimus, gerina psichologinę ir fizinę savijautą, mažina tikimybę būti užkluptiems insulto, susirgti vėžiu, kvėpavimo takų ir kitomis ligomis, didina organizmo atsparumą nuo infekcijų, gerina širdies ir kraujagyslių veiklą.

Visgi, pozityvus mąstymas, kitaip nei daugelio yra klaidingai manoma, nėra mažiau malonių gyvenimo situacijų ignoravimas. Teigiamas požiūris reiškia, jog į viską, net ir nemalonius nutikimus gyvenime yra žiūrima ne kaip į didžiausią problemą, nesureikšminant jos, o tikintis, kad, galų gale, viskas baigsis gerai. Daugiau apie pozityvų mąstymą, nuotaikos kėlimą ir veiksmingas pozityvumo ugdymo praktikas galima paskaityti JAV psichiatro David D. Burns knygoje „Geros nuotaikos vadovas. Nauja emocijų terapija“. Knygoje aiškiai ir be užuolankų pristatoma, kaip pozityvus mąstymas gali užkirsti kelią stresui ir dvidešimt pirmojo amžiaus rykštei – depresijai.