Rugsėjį minimos Agatha Christie gimimo metinės. Įdomiausi faktai apie rašytoją ir jos svarbiausios knygos

Kasmet rugsėjo mėnesį literatūros pasaulis mini garsiausios pasaulio detektyvų rašytojos Agathos Christie gimimo metines. Laikui nepavaldūs kūriniai yra skaitomi tiek jaunų, tiek vyresnių skaitytojų, o jos išleistų romanų tiražo kopijų kiekis siekia net 2 milijardus. A. Christie gyvenimo anaiptol nebūtų galima pavadinti nuobodžiu – skaityti draudusi motina, neištikimas vyras, nepaaiškinamas dingimas, keistas pomėgis domėtis nuodais… A. Christie 133 gimimo metinių proga interneto knygynas patogupirkti.lt pristato spalvingą detektyvų rašytojos gyvenimą ir žymiausius jos kūrinius.

Nuo operos solistės iki farmacininkės

Agatha Christie gimė 1890 m. rugsėjo 15 d., Anglijoje ir turėjo gana laimingą vaikystę. A. Christie buvo mokoma namuose, nors jos seserims buvo leista lankyti mokyklą, tačiau tėvai tikėjo, jog geresnį išsimokslinimą mergaitė gaus besimokydama namuose. Jos motina Clara Beerbohm sirgo lengva nervinio sutrikimo forma ir buvo užsispyrusi, kad jaunoji A. Christie turi užaugti tikra ledi, mokėti šokti ir dainuoti, tad skaitymas yra bevertis užsiėmimas, kuriam neverta gaišti laiko iki kol sueis aštuoneri. Vis dėl to, didžiulis noras ir smalsumas paskatino mergaitę savarankiškai išmokti skaityti, kai jai buvo vos ketveri.

Nerūpestinga A. Christie vaikystė baigėsi, kai jai buvo vienuolika – mirė jos tėvas ir šeima susidūrė su finansiniai sunkumais, tad būsima rašytoja turėjo pradėti lankyti valstybinę mokyklą. Joje jaunoji Agata niekaip nesugebėjo pritapti, nes buvo be galo drovi. Vėliau ji buvo išsiųsta į Paryžių, kur mokėsi dainuoti ir groti pianinu, siekdama tapti operos soliste ir pianiste, tačiau nusprendusi, kad nėra pakankamai drąsi ir neturi talento tapti scenos menų atlikėja, šios svajonės atsisakė.

Pirmojo pasaulinio karo metais A. Christie baigė medicinos seserų kursus ir įsidarbino ligoninėje. Vėliau ji tapo farmacininko mokine, kur ir gimė legendinės rašytojos susidomėjimas nuodais. Ji geriau nei bet koks kitas specialistas išmanė toksines medžiagas ir tai atsispindėjo jos pasakojimuose – iš viso jos istorijose personažai buvo apnuodyti 83 kartus. Tiesa, ji svajojo tapti farmacininke, tačiau didžiulė baimė padaryti lemtingą klaidą ir vietoj vaistų pagaminti nuodus lėmė, jog A. Christie atsisakė ir šios profesijos.

Rašytojos kelias į aukštumas

Pirmasis A. Christie kūrinys „Grožio namai“ gimė, kai jai buvo 18 metų. Panašiu metu ji pradėjo rašyti ir savo pirmąjį detektyvinį romaną „Paslaptinga afera Stailse“, susiginčijusi su seserimi – ši abejojo, ar Agatai pavyks parašyti detektyvą, mat tai labai sunku. Nusprendusi įrodyti seseriai, ko yra verta, A. Christie pabaigė romaną, tačiau jį atmetė šešios leidyklos. Septintoji leidykla galiausiai ryžosi detektyvą išleisti, bet legendinės rašytojos atsiradimas liko nepastebėtas – buvo parduoti tik 2 tūkstančiai romano egzempliorių ir honorarą sudarė vos 25 svarai. Tačiau tai neatgrasė A. Christie ir nuo tada ji tęsė savo rašymo kelionę.

1926 m. ji sugriovė visas žinomas klasikinio detektyvo rašymo taisykles, kai pasaulis išvydo jos vieną žymiausių detektyvų „Rodžerio Ekroido nužudymas“. Šioje istorijoje pats pasakotojas buvo žudikas, o tai buvo visiška naujiena detektyviniame žanre. Nuo tada jos knygų populiarumas įgavo pagreitį ir beveik kiekviena išleista knyga tapdavo bestseleriu. Jos sąskaitoje – daugiau nei 130 išleistų kūrinių, 66 iš jų – detektyvai.

Didžiausiu A. Christie šedevru yra laikomas detektyvas „Ir tada nebeliko nei vieno“. Nors pati rašytoja tai laikė viena sunkiausiai savo parašytų knygų, pastangos nenuėjo veltui – šis detektyvas yra populiariausias jos kūrinys, viršijęs 100 milijonų parduotų knygų kopijų.

Lietuvoje taip pat yra išleista A. Christie istorijų rinkinys „Kaltinimo liudytojas. Geriausios detektyvo karalienės istorijos“, kuriuose yra surinkti geriausi ir įdomiausi nusikaltimų karalienės parašyti detektyvai. Leidinio „žvaigždė“ – istorija „Kaltinimo liudytojas“ pirmą kartą buvo išleista 1925 m. bulvariniame žurnale, o 1957 m. kūrinys jau buvo susilaukęs populiarios ekranizacijos, kurioje vaidino legenda tapusi aktorė ir dainininkė Marlene Dietrich.

A. Christie yra tekę pasimatuoti ir romantikės „batus“ – su slapyvardžiu Mary Westmacott ji parašė šešias istorijas, meilės ir santykių temomis. Rašytoja norėjo patyrinėti šias temas anonimiškai, kad skaitytojai jų nepasitiktų su lūkesčiais, tačiau tai nebuvo būtina – kai kurios iš romantinių istorijų gavo net geresnių atsiliepimų nei įtempti detektyvai.

Netikėtas dingimas ir amnezijos priepuolis

A. Christie gyvenimas, kaip ir jos istorijų siužetai, buvo kupini paslapčių. Pavyzdžiui, 1926 m. vieną dieną rašytoja dingo be žinios – tai siejama su jos vyro lakūno pulkininko Archibald Christie pareiškimu, jog nori skyrybų, mat įsimylėjo kitą moterį. Po šios žinios praėjus keliems mėnesiams, A. Christie užmigdė savo dukrelę, įsėdo į automobilį ir niekam nieko nesakiusi išvyko.

Moters puolė ieškoti visa šalis ir po keleto dienų jos automobilis su asmeniniais daiktais buvo aptikti ant upės kranto. Įtarimų šešėlis pirmiausia krito ant vyro ir jo meilužės, tačiau po vienuolikos dienų A. Christie atsirado, teigianti, jog ją ištiko emocinio šoko sukelta amnezija. Tiesa niekada taip ir neišaiškėjo – ar jos dingimas buvo suplanuotas, siekiant pakišti policijai neištikimą vyrą, ar rašytojos pateikta amnezijos istorija buvo išties tikra.

Erkiulis Puaro ir Mis Marpl

Kaipgi atsirado žymusis A. Christie istorijų detektyvas Erkiulis Puaro?  Teigiama, kad mylimiausią A. Christie detektyvų personažą E. Puaro įkvėpė netoliese rašytojos namo gyvenęs belgų policininkas, pabėgęs į Angliją Pirmojo pasaulinio karo metais. Išraiškingi policininko ūsai ir kitoniškas bendravimo būdas virto įkvėpimo šaltiniu garsiausiam detektyvui A. Christie romanuose. Tiesa, pati autorė buvo teigusi, jog E. Puaro jai įgriso ir netgi ėmė erzinti – ji netgi pavadino jį išpuikusiu, veidmainiu ir egocentrišku, ir, nors nejautė meilės savo herojui, niekaip negalėjo su juo išsiskirti, mat skaitytojai jį tiesiog dievino.

A. Christie gerbėjai pastebėjo, jog britė rašytoja savo istorijų veikėjus mėgdavo „įkurdinti“ ne tik pažįstamoje Anglijoje, bet ir egzotiškuose pasaulio kampeliuose – Turkijoje, Egipte. Tam įtakos turėjo antrasis A. Christie vyras seras Maxas Mallowan – garsus archeologas, kurį ji sutiko keliaudama po Artimuosius Rytus. Ji lydėdavo savo vyrą į ekspedicijas ir pati labai susidomėjo archeologija, o po keleto metų ekspedicijose netgi tapo senosios keramikos žinove. Ekspedicijos su vyru įkvėpė ją parašyti ir vieną garsiausių romanų „Žmogžudystė Rytų eksprese“, kuriame skaitytojai kartu su detektyvu E. Puaro aiškinasi nužudyto milijonieriaus paslaptį užpustytame traukinyje.

Kita žymiausia A. Christie romanų veikėja buvo detektyvė mis Marpl – smalsi ir gudri pensininkė, kuri išaiškindavo nusikaltimus, naudodama analogijas su Anglijos kaimo gyvenimu. Nors buvo visiškai kitokia nei jos pirmtakas E. Puaro, mis Marpl taip pat susilaukė daugybės skaitytojų liaupsių, abu šie A. Christie vaizduotės detektyvai virto ekranizacijomis.

Įdomu tai, jog rašytoja išpranašavo, kas vaidins žymiąją senučiukę detektyvę. 1946 m. atsitiktinai atsidūrusi Brodvėjaus spektaklyje ji išvydo jauną aktorę Joan Hickson ir buvo sužavėta jos vaidybos. Ji apibėrė aktorę liaupsėmis ir buvo įsitikinusi, jog ateityje J. Hickson vaidins mis Marpl, tačiau jaunoji aktorė įsižeidė – anuomet, būdama jauna ir graži ji nesiruošė vaidinti jokios senutės. Vis dėlto, A. Christie nuojauta ir užsispyrimas pasiekė savo – po 38-erių metų, daugybę vaidmenų atlikusi aktorė ėmėsi mis Marpl vaidmens, kuris ją labiausiai ir išgarsino.

Detektyvų rašytoja mirė 1976 m., sulaukusi 85-erių, pelniusi daugybę apdovanojimų ir titulų. Šiandien A. Christie pasaulyje yra pripažinta, kaip autorė, kurios kūriniai – vieni perkamiausių pasaulyje. Ji nusileidžia tik Biblijai ir Viljamui Šekspyrui.