Vytautas V. Landsbergis – vaikų rašytojas, nebijantis parodyti ir netobulos pasaulio pusės

Mūsų šalies mažyliams tikrai pasisekė. Turime puikių autorių, kurių knygeles sunku paleisti iš rankų. Jau rašiau apie mylimiausią mergaitę Kakę Makę, o šiandien pakalbėsime apie tokias įžymybes kaip briedis Eugenijus ar arklys Dominykas. Šiuos ir kitus įsimintinus personažus sukūrė rašytojas Vytautas V. Landsbergis. Jo kūryba išsiskiria geru humoru, absurdu, fantazija, bei tiesioginiais ir paslėptais pamokymais, kurie skirti tiek mažiems, tiek dideliems.

Vytautas V. Landsbergis – reikšminga figūra tiek literatūros, tiek kino pasaulyje. Susipažinkime!

 

Vytautas V. Landsbergis – režisierius, rašytojas, dainų autorius

Pažintį su Vytautu V. Landsbergiu pradėkime nuo trumpos biografijos. Surinkau tik pagrindinius faktus, tad neprailgs.

Taigi, 1962 metų gegužės 25 dieną Vilniuje gimė Vytautas V. Landsbergis. Jo tėvas – garsus politikas Vytautas Landsbergis. Mama – Gražina Ručytė-Landsbergienė.

Autorius savo svetainėje rašo, kad baigęs darželį labai norėjo dirbti Kauno zoologijos sodo direktoriumi. Tik va, amžius buvo dar ne tas ir tėvai įkalbėjo išmėginti mokyklą, o gal patiks? Taip Vytautas atsidūrė Antano Vienuolio vidurinėje mokykloje ir atrado, kad rašyti eiles jam smagiau nei spręsti fizikos uždavinius. Baigęs mokyklą Vytautas V. Landsbergis Vilniaus universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Tvirti pamatai, ar ne?

Vytautas yra ne tik rašytojas, publicistas, bet dar ir gerai žinomas režisierius bei scenaristas. Režisūros meno jis mokėsi Tbilisio teatro institute, deja, šias studijas baigti sutrukdė pilietinis karas, tačiau Vytautas toliau tobulinosi Jono Meko „Anthology Film Archives“ bei Lenkijoje, pas režisierius K. Zanussi ir K. Kieślowski.

Dokumentinių filmų kūrimo pradžia sutampa su Lietuvos Nepriklausomybės atgavimu. Režisierius pradėjo statyti filmus, kuriuose pasakojo apie iškilių žmonių gyvenimus. Jo personažai – Arvydas Sabonis, Stasys Lozoraitis, Jonas Mekas ir daugelis kitų, istorijai reikšmingų asmenybių. Vienas naujausių filmų (2020) yra skirtas kone garsiausiam Lietuvos pokario partizanų vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui.

Vos mažiau žinomas faktas – Vytautas V. Landsbergis nevengia muzikuoti. Kuria romantiškas dainas ir jas atlieka pritardamas gitara. Autoriaus svetainėje rasite ne tik jo įgarsintų pasakų, bet ir sąrašą įdainuotų albumų. Kai kuriuos jų vis dar galima įsigyti.

Na ir, žinoma, Vytautas yra vaikų rašytojas. Jo knygos mėgstamos ir visada laukiamos. Beje, autorius pats turi penkis, jau suaugusius ir savo atžalų sulaukusius, vaikus.

 

Pasakos, kurios skatina ieškoti problemų sprendimų

Susiruošusi rašyti šį tekstą aš perskaičiau daug įvairių autoriaus pasisakymų ir interviu. Mane labiausiai domino rašytojo kūrybos kasdienybė, buvo įdomu, kaip kyla idėjos ir visos su rašymu susijusios temos. Susidariau įspūdį, kad Vytautas V. Landsbergis turi itin gerą humoro jausmą. Ar nustebau? Tikrai ne, nes tas juntama jo pasakose ir kitose istorijose.

Kaip jau supratote, kalbu apie įvairiapusį žmogų, kuris režisuoja filmus ir spektaklius, rašo straipsnius, dainuoja, kuria poeziją ir knygas vaikams. Jos, pasak paties Vytauto, užima tikrai reikšmingą dalį jo gyvenime. Daugelis pasakų tekstų tinka ir suaugusiems, kartais atrodo, kad jiems ypač.

Painu? Ne! Tiesiog Vytauto V. Landsbergio knygelės smagios vaikams, o autorius jas rašydamas galvojo ir apie tai, kad tėvai irgi nenuobodžiautų. Juk nuotaikingose istorijose nagrinėjamos nelaimingos meilės, porų santykių, šeimyninių barnių, diskriminacijos problemos. Jos įvilktos į tokį rūbą, kad nejučia pamoko, įkvepia ir leidžia pasijuokti iš savęs ir žinoma, lydekos, kuri įsimylėjo briedį.

Kiek fantazijos reikia turėti, kad sukurtum istorijas apie meilės karštinės apsėstą Labanoro girią ar Šimonių miško generolę skruzdėlytę Birutę! Vytautas V. Landsbergis viename interviu užsiminė, kad idėjos gimsta pačiais netikėčiausiais momentais. O tada apsėda ir kol jų neparašo, tol visi kiti darbai turi kantriai, kad ir kokie nekantrūs, laukti.

Vytauto V. Landsbergio kūriniai skiriasi nuo įprastų knygelių vaikams, kuriose mažieji skaitytojai saugomi nuo neigiamų emocijų. Taip jie tarsi auga vatos sluoksnyje ir nežino, kad pasaulyje daug niekšybių ir problemų. Vytauto V. Landsbergio knygose to vatos sluoksnio nerasite. Realybė yra realybė. Yra trūkumų ir yra privalumų. Yra gerų dalykų ir yra blogų. Savo istorijose vaikų rašytojas kelia realias problemas ir per personažų patirtį moko jas spręsti.

Štai baili pelytė Zita išmoksta nugalėti baimes. Arklio Dominyko ir rugiagėlės Svajonės istorija atkreipia dėmesį į porų tarpusavio santykius. Briedis Eugenijus parodo, kiek daug kompleksų mes visi turime, kaip nemokame vieni kitų klausyti, pastebėti ir mylėti. Vytauto V. Landsbergio personažai sužmoginti, todėl nesunku pajusti empatiją ir įsigyventi į jų problemas.

Vytauto V. Landsbergio kūryba buvo įvertinta prestižinėmis premijomis:

• „Rudnosiuko istorijos“ – geriausia 1994 metų vaikų ir paauglių knyga ir IBBY Lietuvos skyriaus premija (1995).
• „Arklio Dominyko meilė“ – geriausia 2004 metų vaikų ir paauglių knyga ir IBBY Lietuvos skyriaus premija (2005).
• „Stebuklingas Dominyko brangakmenis“ – geriausia 2011 metų vaikų ir paauglių knyga.
• Vaikų literatūros premija (2006).
• Vyriausybės kultūros ir meno premija (2009).

Jokios abejonės – autoriaus knygos vertos kiekvieno mažylio lentynos. Tad susipažinkime su vaikų mylimiausiais personažais artimiau.

 

Lapiuko Pūkio nuotykiai – atradimai mažiausiems

Vytauto V. Landsbergio pasakos, kaip jau minėjau, tinka ir dideliems, ir mažiems. Tarp jų išsiskiria keletas ryškių herojų. Vienas jų – lapiukas Pūkis, kuris veda mažylius per sudėtingą pasaulį ir supažindina su įvairiais reiškiniais bei juos supančia aplinka. Knygelės sukurtos galvojant apie pačius mažiausius skaitytojus ir orientuotos į 2-7 metų vaikus. 2020-tų metų pabaigoje jos buvo aštuonios. Naujausia – „Pūkis ir Pūkutis“.

Pūkis – lapiukas, kuriam tėvai davė tokį vardą, nes gimęs jis priminė minkštą kamuoliuką. Mažylis labai smalsus, nuolat leidžiasi į nuotykius. Visos knygelės pasakoja apie skirtingus įvykius ar reiškinius. Štai pasakoje „Pūkis karalius“ lapiukas mokosi pagarbiai elgtis su kitais.

„Pūkis ir traktorius“ supažindina vaikus su žemės ūkio darbais bei technika. „Pūkis ir baidyklė“ moko tvarkos ir kaip svarbu išlikti savimi. „Pūkis ir dantukai“ padeda įveikti dantų gydytojo baimę, o „Pūkis ir šarka“ pasakoja istoriją, kaip svarbu padėti kitiems. Na, o „Pūkis ir Pūkutis“ – apie sezoninius pokyčius, ir tai kur dingsta vasara bei Pūkučio draugė pienė.

Pūkio pasakos yra labai jaukios ir jau nuo mažų dienų vaikus moko svarbių vertybių.

 

Nepaprasta arklio Dominyko meilė

Laukinis Arklys Dominykas – personažas, kurį pažįstame ne tik iš knygelių. Jis persikėlė ir į Valstybinio Jaunimo teatro sceną! Na, bet viskas juk prasidėjo nuo knygų, tad jas ir aptarkime.

Arklio Dominyko istorijos užrašytos penkiose knygelėse. Pirmoji – „Arklio Dominyko meilė“. Tai nuostabi pasaka apie baltą laukinį arklį, kuris įsimyli… Ne, ne kumelę! Ir net ne kokią zebrę, ir ne asiliukę, o rugiagėlę! Taip taip! Gėlę! Tik ta meilė tokia trapi, kad artėjanti žiema ją gali sudaužyti!

Gėlytė supratusi, kad jai lemta žūti nuo šalčio, prašo Dominyko ją išrauti, paslėpti po akmeniu, o atėjus pavasariui vėl pasodinti jų mėgstamiausioje pievoje. Dominykas taip ir padaro, o vėliau iškeliauja į Afriką ieškoti mylimosios giminaičių. Kelionės metu jis patiria daug nuotykių, tačiau šylant orams grįžta pas rugiagėlę.

Antrasis pasakojimas – „Arklio Dominyko kelionė į žvaigždes“. Šį kartą įsimylėjėlis keliauja į kosmosą. Ko ten jam prisireikė? Dominykas užsimojo surasti karštą brangakmenį, kurį pakasęs po mylimosios rugiagėlės šaknimis, neleis jai niekada sušalti! Savo kelionių metu herojus aplanko Mėnulį, paskui Venerą, Jupiterį, Marsą ir kitas aplink Saulę besisukančias planetas.

Dominykas brangakmenį rado ir istorija tęsiasi knygelėje „Stebuklingas Dominyko brangakmenis“. Čia atsiranda ne tik jausmų, nuotykių, bet ir detektyvinis elementas, o galiausiai net pavydas! Kažkas nušvilpia iš panosės karštąjį brangakmenį ir rugiagėlei vėl gresia sušalti. Ar gali tikras herojus tai leisti? Ne! Reikia surasti ir grąžinti brangakmenį! Į sceną žengia arklio konkurentas karkvabalis Barabas. Bus reikalų!

„Dominykas Dvasių Karalystėje“ – ketvirtoji serijos knyga, kuri kalba ne tik apie meilę, bet ir apie mirtį. Vaikų ir suaugusiųjų laukia nepaprasta kelionė į pomirtinį pasaulį, kuriame arklys susitiks seniai regėtus artimuosius. Tuo tarpu rugiagėlė liūdi praradusi mylimąjį ir rezga planą, kaip jį susigrąžinti.

Istorija vainikuoja penktoji dalis „Dominykas Ąžuolų slėnyje“. Knygoje ir toliau pasakojama nepaprasta ir originali arklio bei rugiagėlės meilės istorija. Tačiau autorius nevengia rimtų temų. Ankstesnėje knygoje kalbėjo apie mirtį, o šioje taip pat bus reikalų! Knygos pabaigoje skaitytojų laukia netikėta staigmena!

Kaip jau rašiau anksčiau, arklio Dominyko istorijoje daug dėmesio skiriama poros tarpusavio santykiams. Čia labai svarbi meilė, kuri būna ne tik graži, bet kartais ir spygliuota, skaudinanti, kelianti pavydą bei liūdesį. Tačiau, prisiminkite, kad Vytauto V. Landsbergio knygos kupinos gero humoro, o vertingų išminties perliukų, kaip visada, ras ne tik vaikai.

 

Briedis Eugenijus ir meilės karštinė Labanoro girioje

Briedis Eugenijus toks pats garsus, kaip ir Arklys Dominykas, juk jis irgi turėjo progos lipti į sceną. Spektaklį statė „Domino“ teatras. Bet pakalbėkime apie knygą „Briedis Eugenijus Uogieninas“.

Briedis Eugenijus ne vienintelis meilės pasakų knygos herojus, tačiau daugiausiai dėmesio, visgi gauna jis. Eugenijus vienišas, nors riaumok koks vienišas! Tiesą sakant jis kartais ir pariaumoja. Ir dar jaučiasi labai negražus ir nenusipelnęs meilės. Uogienino pravardę nusipelnė už tai, kad labai mėgsta uogas. Tiesiog negali atsilaikyti. Sukęs apsukęs jau sulindęs į spanguoles ar mėlynes. Briedis Eugenijus gyvena Labanoro girioje, o čia siaučia tikra meilės karštinė!

Meilė su visais trikampiais, keturkampiais bei kitomis geometrinėmis figūromis įsisuko kaip reikiant. Pričiupo ir lakštingalą, ir upėtakį, ir lydeką ir net pelėdą. Neaplenkė ir paties Eugenijaus. Taigi, puolė miško gyvūnija nešti vienas kitam dovanas, šokti viliotinius, pavyduliauti, pykti, keršyti konkurentams, kurti eiles ir dainuoti… Kvatositės už pilvų susiėmę ir net nepajusite, kiek taiklių pamokymų apie santykius ir savivertę autorius prislapstė, o gal net visai atvirai pridėjo tarp eilučių.

 

Jei pelytė Zita nugalėjo baimę, tai gali ir tu!

Taip taip, ir pelytė Zita lipo į sceną. Ji pasirodė Keistuolių teatre ir vaikus džiugino savo nepaprastais nuotykiais. Pirmą kartą ši veikėja pasirodė taip pat pavadintoje pasakoje „Pelytė Zita“. Istorija tęsėsi knygose „Kaip pelytė Zita pasaulį išgelbėjo“ ir „Kaip Pelytė Zita žmogumi pavirto“.

Knygeles apie šią veikėją vienija autoriaus aiškiai išreikštos vertybės. Jis smerkia ydas, žmogiškąsias silpnybes ir skatina nebijoti. Ypač nebijoti tada, kai reikia pasipriešinti blogiui.

Pelytė buvo tikra bailiukė. Bijojo katinų, tamsos ir kitų siaubų. Ir viskas, ko tik ji bijodavo, imdavo ir atsitikdavo. Visgi Zita nebuvo kvailutė ir greitai pastebėjo, kad ko bijai, tas išsipildo, tad geriau mažiau bijoti ir daugiau mylėti! Kol ji visą tą suprato, turėjo nueiti ilgą ir nuotykių kupiną kelią, ieškoti mamos bei gelbėti mūsų pasaulį. Įkvepia!

 

Arklys Dominykas, pelytė Zita, lapiukas Pūkis ar briedis Eugenijus yra vieni populiariausių Vytauto V. Landsbergio sukurtų personažų vaikams. Tačiau tikrai ne vieninteliai! Juk visi pažįsta meškiuką Rudnosiuką, girdėjo apie skuzdėlytę Birutę, skaitė tinginių, kiaušinių, angelų ar obuolių pasakas. Man pačiai netikėtu atradimu tapo geras autoriaus humoro jausmas ir istorijos, skatinančios į gyvenimą pažvelgti kitaip. Rekomenduoju visoms šeimoms, kurios ieško kokybiškų, turtingų ir vaizdingų knygų.