Žvilgsnis į dėlionių pasaulį – istorija, įdomūs faktai ir nauda sveikatai

Dėlionės – raminantis užsiėmimas, karantino laikotarpiu išgyvenęs atgimimo laikotarpį. Tačiau net ir pasibaigus karantinui, rekomenduojama nenustumti dėlionių į šalį, nes tai puiki pramoga, kuria galima užsiimti kartu su šeima ir draugais, kai už lango lyja lietus arba reikia atsipalaiduoti ir nukreipti savo mintis nuo dienos rūpesčių. Dalinamės dėlionių kilmės istorija, įdomiais faktais apie dėlionių rekordus ir sveikatai naudingomis šio užsiėmimo savybėmis.

 

Įrankis mokytis geografijai

 

Pirmąją dėlionę apie 1760 m. sukūrė Londono žemėlapių kūrėjas John Spilsbury. Jis pritvirtino vieną savo turimų žemėlapių ant plonos medžio lentos ir ją supjaustė aplink šalis – taip kiekviena valstybė tapo atskira žemėlapio dalimi. Savo išradimą jis atidavė vietinei mokyklai, kad padėtų vaikams mokytis geografijos.

 

Pirmoji dėlionė akimirksniu sulaukė sėkmės, tad ši idėja greitai išplito ir buvo panaudota sukurti ne tik žemėlapius, bet ir kitus mokomuosius vaizdus, ​ pavyzdžiui, abėcėlę, botanikos ir zoologijos vaizdinius, pavaizduoti religines scenas. Tuo metu visos dėlionės buvo kuriamos iš medžio, o pats terminas dėlionė (angl. jigsaw puzzle) kilo nuo specialaus pjūklelio, kuris buvo naudojamas dėlionėms pjaustyti.

 

Kadangi iš pradžių kiekviena dėlionės detalė buvo pjaustoma atskirai, tai buvo brangi pramoga, tad ja mėgaudavosi tik aukštuomenės nariams. Vėliau, tobulėjant technologijoms, dėlionės atpigo ir tapo prieinamos platesnei publikai.

 

Prasidėjus Didžiajai depresijai 1929 m. dėlionės itin išpopuliarėjo, nes tai tapo galimybe mintimis pabėgti nuo tų dienų neramumų. Kai pasaulyje siautė nedarbingumas ir pajamos išseko, vietoj pramogavimo baruose ir restoranuose, žmonės laiką leisdavo dėliodami dėliones su draugais ir artimaisiais, gamtoje arba namuose. Tai buvo puikus laisvalaikio leidimo būdas, kuris buvo ilgalaikis, nebrangus ir tinkamas tiek vaikams, tiek suaugusiems.

 

Dėlionių pasiūla taip pat išaugo. Be darbų likę architektai, dailidės ir kiti kvalifikuoti amatininkai pradėjo gaminti dėliones savo namuose ir pardavinėti arba nuomoti. Antrojo pasaulinio karo metai taip pat buvo itin sėkmingi dėlionių gamintojams, o jam pasibaigus, patobulinus litografavimo ir pjaustymo techniką, į rinką atkeliavo kartoninės dėlionės, kurios populiarumo viršūnėje išliko iki šių dienų.

 

Naudingos sveikatai

 

Dėlionės – ne tik turiningas užsiėmimas vienam, su šeima ar draugais, bet ir sveikatai naudinga veikla. Dėlionių rinkimo privalumai:

 

• Padeda atsipalaiduoti. Be abejo, pati didžiausia dėlionių nauda – užplūstanti ramybės būsena. Ieškant teisingos dėlionės detalės, pailsi mintys, dienos rūpesčiai nutolsta, o kūną užlieja atsipalaidavimo būsena. Tai meditacinis užsiėmimas, nukeliantis žmogų į dabarties akimirką. Surinkinėjant dėlionę pašalinės mintys išgaruoja, o stresą ir nerimą pakeičia užplūdęs ramybės jausmas. Beje, tai ir puikus būdas pailsėti nuo technologijų, tad siekiant didesnio atsipalaidavimo, renkant dėliones rekomenduojama telefoną pasidėti toliau arba nustatyti skrydžio rėžimą.

 

Dėl suteikiamo ramybės jausmo šis užsiėmimas itin tinkamas hiperaktyviems vaikams. Įdomūs paveikslėliai prikausto jų dėmesį, moko nesiblaškyti ir nuramina.

 

• Proto mankšta. Dėlionės vienu metu treniruoja ir kairįjį, ir dešinįjį smegenų pusrutulius – kairysis atsakingas už logiką, o dešinysis – už kūrybiškumą ir intuityvumą. Tad dėliones galima laikyti puikiu sportu smegenims, kuris lavina problemų sprendimo įgūdžius, susikaupimą ir kūrybiškumą. Ne veltui ir pats Bilas Geitsas yra aistringas dėlionių entuziastas.

 

Beje, dėl aktyviai treniruojamų abiejų smegenų pusrutulių, dėlionės tinka kaip terapinis užsiėmimas autizmą turintiems vaikams. Jų rinkimas lavina smulkiąją motoriką, rašymo ir skaitymo įgūdžius bei kūrybiškumą.

 

• Pergalės pojūtis. Dėlionės – geros nuotaikos katalizatorius. Renkant dėlionę, o ypač ją pabaigus, gaminamas laimės hormonas dopaminas, tad nuotaika nejučia pasidaro geresnė, o pasiekus užsibrėžtą tikslą – išauga savivertės jausmas.

 

• Gerina atmintį. Nepamenate, ką vakar valgėte pietums? Dėlionės gali padėti prisiminti – jų poveikis trumpalaikei atminčiai yra ypač didelis, nes dėlionės detalių rinkimas stiprina ryšius tarp smegenų ląstelių bei gerina protinį greitį.

 

• Pagerina vizualinį mąstymą. Dėlionės rinkimas padeda lavinti erdvinį ir vaizdinį mąstymą, nes šio užsiėmimo metu reikia pažvelgti į kiekvieną dėlionės detalę ir rasti jai vietą bendrame vaizde. Tą darant reguliariai, gerėja vairavimo įgūdžiai, gebėjimas lengviau įsisavinti šokių judesius, sekti žemėlapį ir panašiai.

 

Įdomūs faktai

 

• Didžiausią pasaulio dėlionę sudaro 551 232 detalės. Ji buvo sudėliota Vietname, o joje vaizduojamas didžiulis lotoso žiedas.

 

• Mažiausia pagaminta dėlionė yra vos 0,361 kvadratinių centimetrų.

 

• Galvosūkių ir dėlionių mokslas vadinamas enigmatologija.

 

• Pagal Gineso rekordų knygą, greičiausios dėliotojos vardas priklauso amerikietei Tammy McLeod, kuri per 9 minutes 58 sekundes sudėliojo 250 detalių dėlionę.

 

• Amerikoje gyvena ne tik greičiausia dėlionių rinkėja, bet ir žmogus-dėlionė. Tai menininkas Paul Lawrence, dar vadinamas Enigma, ant kurio kūno ir veido yra ištatuiruotos 2123 dėlionės detalės. Prie šio kūno-meninio kūrinio dirbo daugiau nei 200 tatuiruočių meistrų, tad Enigma šiuo metu yra daugiausia tatuiruočių turintis žmogus pasaulyje.

 

Dėlionių evoliucija

 

Dėlionių pasaulį nuo jų atsiradimo papildė daugybę naujų modelių ir papildymų, o dėlionėse atgimusių vaizdinių skaičius – nesuskaičiuojamas. Dėlionės – unikali laisvalaikio pramoga, tad tinka įvairiausio amžiaus žmonėms. Nuo itin paprastų iki labai sudėtingų, dešimtis tūkstančių detalių sudarančių dėlionių – sau tinkamą rasti gali kiekvienas.

 

Mėgstantiems tradicines dėliones su gražiais vaizdiniais, rekomenduojama išbandyti leidyklos „Nieko rimto“ dėlionės, kuriose vaizduojami žinomų Lietuvos menininkų ir knygų iliustratorių Sigutės Ach bei Kęstučio Kasparavičiaus piešiniais puoštos dėlionės. Mažiesiems patiks nesudėtingos dėlionės bei specialios dėlionių knygelės, kuriose atgimsta mėgstami pasakų knygų personažai – Mikė Pūkuotukas, vilkas ir septyni ožiukai, bjaurusis ančiukas bei batuotas katinas. O itin mergaičių mėgstamo animacinio filmuko „Ledo šalis“ dėlionės – vienos populiariausių rinkoje!

 

Norintiems išmėginti kiek įdomesnes dėlionių rūšis, rekomenduojama grįžti prie dėlionių šaknų ir išbandyti medines dėliones. O svajojantiems išbandyti ką nors naujo patiks 3D dėlionės – su jomis teks kurti ne plokščią vaizdą, o tūrinį objektą. Jos būna pagamintos iš medžio, putplasčio ar kitos specialios medžiagos ir gali tapti ne tik smagia pramoga, bet ir edukacine kelione – dauguma 3D dėlionių vaizduoja žymius pastatus – Londono Big Beną, Paryžiaus Eifelį ar Švento Pauliaus katedrą, o Hario Poterio gerbėjai apsidžiaugs 3D dėlione, vaizduojančia Skersinį skersgatvį – magiškiausią burtininkų prekių gatvelę.

 

Vaikams skirtų dėlionių asortimentas taip pat pasipildė įdomiomis naujienomis – minkštos dėlionės, kurias sudaro iki 10 detalių, sujungus gali virsti minkšta žaidimų aikštele ir taip suteikti žaismingumo vaiko kambariui. O įvairios lavinamosios dėlionės taps ugdančia pramoga ikimokyklinio amžiaus vaikams bei pradinukams. Jos moko skiemenuoti, supažindina su raidėmis ir skaičiais, įvairiais gyvūnais bei spalvomis.

 

Beje, dėlionių pasaulį pasiekė ir įdomūs priedai. Štai specialus kilimėlis dėlionėms laikyti itin patogus mėgstantiems tvarką namuose. Jei dėlionė didelė ir sudėtinga, ir jos nepavyksta sudėlioti per vieną dieną, o ant žemės besimėtančios detalės ima nervinti, dėlionę galima įvynioti į kilimėlį ir sekantį kartą pradėti nuo ten, kur pabaigėte.