In memoriam – lietuvių rašytojai, su kuriais atsisveikinome 2023 metais

Lietuvoje kaip ir kasmet lapkričio 1-oji skiriama prisiminti mirusiuosius ir jų atminimą pagerbti uždegamomis žvakutėms. 2023 metais Lietuvai ir pasauliui teko atsisveikinti ir išlydėti anapilin mylimus ir nusipelniusius rašytojus, palikusius ryškų pėdsaką literatūros istorijoje. Interneto knygynas Patogupirkti.lt kviečia prisiminti šiais metais amžinybėn išėjusius kūrėjus.

 Grigorijus Kanovičius

Sausio mėnesį rašytojų gretas paliko vienas žinomiausių šiuolaikinių žydų rašytojų, Lietuvoje gimęs Grigorijus Kanovičius. Rašytojas gimė 1929 m. tradicinėje Lietuvos žydų šeimoje, Jonavoje, tačiau prasidėjus Antrojo pasaulinio karo grėsmėms, išvyko su šeima gyventi į Kazachstaną. Po karo sugrįžo ir apsigyveno Vilniuje, o nuo 1993 metų gyveno Izraelyje, kur ir mirė.

G. Kanovičius – poetas, prozininkas, kino ir teatro dramaturgas, pelnęs Lietuvos Nacionalinę premiją Meno ir Kultūros srityje. Pirmoji rašytojo poezijos knyga buvo išleista 1948 m., o 1959 m. pasirodžiusi autobiografinė apysaka „Aš žiūriu į žvaigždes“ laikoma vienu atviriausiu veikalu Sovietų Sąjungoje apie žydų gyvenimą. G. Kanovičius yra parašęs daugiau nei dešimt romanų – savotišką sagą apie Rytų Europos žydų istoriją nuo XIX a. iki šių dienų. Jis taip pat yra daugelio kino scenarijų autorius, kūręs kartu su tokiais režisieriais kaip Vytautas Žalakevičius, Raimondas Vabalas, Almantas Grikevičius ir kitais.

Už savo kūryba G. Kanovičius laimėjo Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko literatūrinę premiją, taip pat buvo apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi. Būdamas 82-ejų išleido savo paskutinį romaną „Miestelio romansas“. G. Kanovičius labai aukštino žodžio galią, o savo bendraautore laikė Lietuvą, nes tik čia sovietmečiu galėjo gyvuoti jo kūryba.

Kiti žinomi G. Kanovičiaus kūriniai: „Šėtono apžavai“, trilogija „Žvakės vėjyje“, dilogija „Kvailių ašaros ir maldos“, romanai „Neatsigręžki nuo mirties“ ir „Žydų parkas“.

Šių metų sausio mėnesį G. Kanovičius mirė sulaukęs 93-ejų metų.

Kristina Gudonytė

Prozininkė, dramaturgė, aktorė, režisierė ir dailininkė Kristina Gudonytė buvo daugybe talentų apdovanota asmenybė. Gimusi 1949 m. Kaune, lietuvių kūrėja jaunystėje susitelkė į teatro ir kino pasaulį – baigė aktorinio meistriškumo konservatoriją Lietuvoje, vėliau – dokumentinio kino režisūrą Maskvos institute.

K. Gudonytė dešimtmetį praleido dirbdama aktore Nacionaliniame dramos teatre, vėliau – vyriausiąja režisiere ir meno vadove Moksleivių rūmuose, prodiusere Lietuvos radijuje ir televizijoje, prisidėjo prie žurnalo „Psichologija TAU“ leidimo. Spalvinga menininkė režisavo daugybę spektaklių vaikams, tarp kurių – „Broliai Liūtaširdžiai“, „Smarkuolė Gilė Hopkins“, „Alisa veidrodžių šalyje“ – už dramaturgiją pastarajam spektakliui K. Gudonytė buvo apdovanota literatūrine rašytojų sąjungos premija.

Be šių nuopelnų, K Gudonytė iškilo ir kaip populiari paauglių ir jaunimo rašytoja. Jos kūriniai „Blogos mergaitės dienoraštis“ ir „Ida iš šešėlių sodo“ buvo išrinktos Metų knygomis paauglių literatūros kategorijose. Pati autorė yra teigusi, kad rašo knygas paaugliams, nes juos geriausiai supranta ir jaučia. 2014 m. už talentingą kūrybą vaikams ir paaugliams, įtaigų intelektualinį ir psichologinį turinį ir jautrumą gimtajai kalbai jai buvo paskirta Švietimo ir mokslo ministerijos įsteigta Vaikų literatūros premija.

Kiti rašytojos kūriniai – romanai „Gėlių dvaras“, „Su meile, Arina“, „Jie grįžta per pilnatį“, „Drugeliai virš bedugnės“. 2023 m. sausio mėnesį K. Gudonytė mirė sulaukusi 73-ejų metų.

Jonas Jakštas

2023 m. spalio mėnesio pradžioje užgeso lietuvių prozininko, poeto ir vertėjo Jono Jakšto gyvybė. Rašytojas gimė 1931 m. Utenos rajone, paskyręs didžiąją gyvenimo dalį rašymui. J. Jakštas Vilniaus universitete studijavo lietuvių kalbos ir literatūros specialybę, vėliau dirbo laikraštyje „Tiesa“, žurnale „Švyturys“, dirbo Lietuvos televizijoje ir radijuje.

Nuo 1966 m. J. Jakštas tapo Lietuvos rašytojų sąjungos nariu, jo kurti eilėraščiai išversti į moldavų, ukrainiečių, rusų, lenkų baltarusų ir kitas kalbas. Poetas per savo kūrybinį laikotarpį pelnė nemažai apdovanojimų, tapo Poezijos pavasario laureatu. Jo kūrybos sąrašas itin platus – nuo ankstyvųjų eilėraščių rinkinių „Žalsvieji žirginiai“, „Balti vidudieniai“ iki vėlesniųjų jo darbų – „Ir mirksnis tęsiasi“, „Būna taip nedažnai“, „Vėjų žmonės“, „Užuominos“. Jo kūryba pasižymėjo giliomis mintimis, vidine įtampa, jis siekė įprasminti didžiąsias žmogaus būties vertybes – draugystę ir ištikimybę, meilę tėvynei, motinai ir moteriai, savo kūryboje nevengė ironijos atspalvių.

Lietuvių autorius J. Jakštas su pasauliu atsisveikino būdamas 92-ejų.

Markas Zingeris

Dar vienas Lietuvai svarbus rašytojas, šiemet išėjęs anapilin – daugelio knygų apie Lietuvos žydų gyvenimą autorius ir ilgametis Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus direktorius Markas Zingeris.

Rašytojas gimė 1947 m. Prienuose, augo trijų vaikų šeimoje. Jo tėvai – anglų kalbos mokytojas ir mokyklos direktorius bei motina – pasiturinčių žydų duktė, išgyvenusi Štuthofo koncentracijos stovyklą. Baigęs žurnalistikos mokslus M. Zingeris Kauno universitetuose skaitė filosofijos paskaitas, tačiau tolimesnės filosofijos aspirantūros studijos buvo nutrauktos, nes rašytojas nesutiko stoti į komunistų partiją, kaip iš jo buvo reikalaujama.

Jo debiutinė poezijos knyga – „Namas iš kedro“ buvo išleista 1984 m. Savo kūryboje M. Zingeris mėgo susieti lietuvių ir žydų istoriją, tautų istorinę atmintį, neapsieidavo ir be meilės temų. Jo romanai pasižymėjo epiškumu ir originaliu žvilgsniu į pasaulį – įtaigiose istorijose rašytojas apjungdavo tiek dabartinės Lietuvos, tiek prieškario laikų žmonių pasakojimus.

Paskutiniame savo romane, išleistame 2017 m., „Aš sėdėjau Stalinui ant kelių“ pasakojama apie kauniečių šeimą ir nenuspėjamas aplinkybes, lemiančias žmogaus gyvenimo kelią. Tai istorija apie gabų berniuką, vaikystėje laimėjusį Maskvos skaitovų konkursą, kuriam teko būti pasodintam Stalinui ant kelių, atsidurti ant milžinišku tiražu leidžiamo vaikų žurnalo viršelio, o vėliau – stovėti lemtingąją naktį kartu su tūkstantine minia, siekiančia apginti Lietuvą.

Kiti žinomi M. Zingerio kūriniai – romanai „Grojimas dviese“, „Sezonas su šokėja“, „Rudens ir pavasario pasikalbėjimas“. Už kūrybinį ir kultūrinį darbą Lietuvai, 2013 m. M. Zingeris pelnė Riterio kryžiaus ordiną. Lietuva su 76-erių metų rašytoju atsisveikino balandžio mėnesį.

Alfredas Guščius

Alfredas Guščius Lietuvos literatūroje buvo žinomas kaip poetas ir literatūros kritikas. 1940 m. netoli Plungės gimęs literatas buvo vertinamas dėl savo poezijos, kurią pats vadino tiesiog „suprantama“. Savo kūryba jis siekė bendrauti su skaitytojais, ne visuomet įtinkant „šiuolaikiniams vunderkindams“. A. Guščiaus taikoma meninė kokybės kartelė buvo gana aukšta – tiek sau pačiam, tiek vertinant kitų autorių kūrinius.

A. Guščius Vilniaus universitete baigė lietuvių kalbą ir literatūrą, po mokslų dirbo Lietuvos rašytojų sąjungoje literatūriniu konsultantu, leidinių „Literatūra ir menas“, „Logos“, „Komjaunimo tiesa“, „Pozicija“ redakcijose, vėliau tapo informacinio-kultūrinio leidinio „Lazdynų žiedas“ redaktoriumi. Jo žinomiausi kūriniai – poezijos knygos „Plastėk, širdie!“, „Apsvaigęs būtimi“, poetas taip pat yra parašęs apybraižų apie Pauliaus Širvio, Vytauto Bubnio, Vladislovo Blinsturbo gyvenimus. A. Guščius išėjo amžinam poilsiui šių metų rugsėjo mėnesį, jam buvo 83-eji.