Garsiausi Artimųjų Rytų rašytojai

Artimieji Rytai – spalvingas ir gyvybingas meno ir civilizacijos lopšys. Šio krašto literatūra siejama su giliomis kultūrinėmis tradicijomis, o atmintyje pirmiausia iškyla vaikystėje daugelį lydėjusios stebuklingos arabų pasakos „Tūkstantis ir viena naktis“. Tačiau Artimųjų Rytų literatūra turtinga ne tik mitais ir legendomis apie paslaptingus, dykumų apsuptus kraštus – joje galima aptikti egzotiškų meilės romanų, šokiruojančių istorinių pasakojimų apie gyvenimą musulmoniškose šalyse ir egzistencinių istorijų, skatinančių susimąstyti apie gyvenimo vertybes. Interneto knygynas Patogupirkti.lt pristato žymiausius Artimųjų Rytų rašytojus ir jų kūrinius.

Yuval Noah Harari (1976 m.)

 Šio Izraelio rašytojo vardą visas pasaulis sužinojo 2014 m., kai plačiajai visuomenei buvo išleistas provokuojantis bestseleris apie pasaulio istoriją – „Sapiens. Glausta žmoijos istorija“. Drąsioje pasaulio istorijos apžvalgoje Yuval Noah Harari atsako į tokius klausimus kaip: kada ir kodėl atsirado religijos ir valstybės? Kaip žlugo karalystės ir imperijos? Kaip mokslas ir kapitalizmas virto dominuojančiomis valstybėmis? Ar žmonės atsispirs pagundai netapti kiborgais? Giliomis antropologijos, biologijos, istorijos ir ekonomikos įžvalgomis grįstame kūrinyje keičiamas nusistovėjęs požiūris į pasaulį.

Y. N. Harari – Izraelyje gimęs karo istorikas, Jeruzalės hebrajų universiteto profesorius, aktyvus gyvūnų teisių gynėjas, pateikiantis skaitytojams kitokį kasdien matomo pasaulio vaizdą. Kitame savo gausiai skaitomame kūrinyje „Homo deus. Glausta rytojaus istorija“ jis žvelgia į netolimos ateities pasaulį. Kas atsitiks su demokratija, kai „Google“ ir „Facebook“ žinos visų norus ir politines pažiūras geriau nei patys žmonės? Kas atsitiks, kai kompiuteriai išstums žmones iš darbo rinkos? Kaip galime apsaugoti savo trapią planetą ir žmoniją nuo savo pačių destrukcijos? Aktualios temos privers susimąstyti net ir skeptiškiausius skaitytojus.

Kitos Y. N. Harari knygos – „21 pamoka XXI amžiuje“, bei istoriniai komiksai – „Sapiens. Žmonijos gimimas“ ir  „Sapiens. Civilizacijos ramsčiai“.

Orhan Pamuk (1952 m.)

Orhan Pamuk – pirmasis turkų rašytojas, 2006 m. pelnęs Nobelio literatūros premiją. Jis pardavė daugiau nei 13 milijonų knygų, jos išverstos į daugiau nei 60 kalbų. O. Pamuk garsėja savo gebėjimu suderinti europietiškos literatūros bruožus su paslaptingąja Rytų pasakojimo tradicija.

Į lietuvių kalbą išverstas romanas „Moteris raudonais plaukais“ pasakoja apie šešiolikmetį, iš kalėjimo neišeinančio kairiųjų pažiūrų aktyvisto sūnų Džemą, įsidarbinusį šulinių kasėjo Machmudo pameistriu ir žavią raudonplaukę, keliaujančio teatro aktorę. Susitikimas su ja pakeis jaunuolio gyvenimą trims dešimtmečiams, tačiau vardan slapčiausių svajonių išsipildymo jis turės sumokėti milžinišką kainą. O. Pamuk įtraukia skaitytojus į susipynusią aistros, tėvų ir vaikų santykių, brandos temas nagrinėjančią kriminalinę istoriją.

Turkų rašytojas taip pat yra išleidęs ne tik grožinius kūrinius – knygoje „Stambulas. Prisiminimai ir miestas“ jis aprašo legendomis apipinto miesto istoriją ir įsileidžia skaitytoją į savo asmeninio gyvenimo užkaborius.

Elif Shafak (1971 m.)

 Džiugu, jog kraštuose, kuriuose dominuoja rašytojai vyrai, ryškiai spindi Elif Shafak vardas. Žymiausia turkų rašytoja moterimi laikoma E. Shafak – ne tik talentinga rašytoja, bet ir politikos mokslų daktarė bei aktyvi moterų teisių, LGBTQ+ teisių ir saviraiškos laisvės gynėja. Ji dėsto įvairiuose Turkijos, JAV ir Jungtinės Karalystės universitetuose, tačiau labiausiai E. Shafak garsėja istorijomis, kurios šokiruoja savo atvirumu ir nepatogumu.

Jos romanai susiję su sufijų mistika, maginiu realizmu ir, žinoma, meile. Visą pasaulį sužavėjusiame romane „Keturiasdešimt meilės taisyklių“ pasakojamos dvi lygiagrečios istorijos apie musulmonų ir krikščionių karus, sufijų išmintį, jų pritaikymą šiandieniniame pasaulyje.

Kitas šiuolaikinės turkų rašytojos romanas skatina susimąstyti, ką žmogus galėtų papasakoti apie visą savo gyvenimą per 10 minučių. Remdamasi stulbinančiu mokslininkų atradimu, kad žmogaus smegenys po mirties veikia dar apie 10 minučių, E. Shafak parašė romaną „10 minučių 38 sekundės šiame keistame pasaulyje“, kuriame pasakoja istoriją apie prostitutę Leilą, merdėjančią šiukšlių konteineryje. Autorė tarsi su chirurgo skalpeliu atveria daugialypį Stambulo paveikslą, kultūrinius, socialinius, politinius ir seksualinius Turkijos tabu. 2019 m. ši knyga buvo nominuota Bukerio premijai.

Kitos Lietuvoje išleistos populiarios turkų rašytojos knygos – „Išeinančių medžių sala“, „Stambulo pavainikė“, „Trys Ievos dukterys“.

 Amos Oz (1939-2018 m.)

 Vienu produktyviausiu Izrealio rašytoju laikomas Amos Oz yra 40 knygų – romanų, apsakymų, knygų vaikams autorius, taip pat parašęs virš 450 straipsnių ir esė, o jo knygos išverstos į daugiau nei 45 kalbas. Be rašytojo profesijos, jis taip pat buvo ir žurnalistas, hebrajų literatūros profesorius, dalyvavo Izraelio ir Palestinos konflikto sprendime. Jo kūryboje atsispindi šilti jausmai, žvelgiant į senovės laikus, jis kritikuoja šiuolaikinio gyvenimo Izraelyje realijas, o gyvi, unikaliu stiliumi parašyti kūriniai yra nesenstantys ir liaupsinami iki šių dienų.

Į lietuvių kalbą išverstas A. Oz romanas „Judas“ pasakoja apie išdavystę, nesibaigiančius žydų, krikščionių ir arabų istorijos puslapius. Kūrinyje autorius kelia klausimą – ką reiškia būti išdaviku ir kaip išdaviko žymė paveikia žmogų? Politinių ir socialinių įvykių verpete sukasi asmeninės veikėjų dramos, o anot kritikų, knyga „Judas“ – Izraelio valstybės istorijos alegorija.

Savo asmenines patirtis apie gyvenimą gimtojoje šalyje, prisiminimus Antrojo pasaulinio karo metu, skausmingą Izraelio valstybės gimimą ir vertingas šeimos ir draugų gyvenimo patirtis A. Oz aprašė autobiografiniame romane „Pasakojimas apie meilę ir tamsą“.

Mikhail Naimy (1889-1988 m.)

Libano poetas, rašytojas ir filosofas Mikhail Naimy pripažįstamas kaip viena svarbiausių arabų literatūros figūrų ir gilų įspaudą palikęs XX a. dvasinis rašytojas. M. Naimy gimė Beirute ir ten baigęs mokyklą, išvyko tęsti mokslų į rusų mokytojų institutą Nazarete, o vėliau – teologijos seminariją Ukrainoje. Nuo 22 metų persikėlė į JAV, kur kartu su kitais rašytojais siekė atgaivinti arabų literatūrą ir subūrė judėjimą „The Pen League“. M. Naimy kūryboje atsispindi krikščionybės temos, humanistinės Levo Tolstojaus idėjos ir religinis sufijų misticizmas.

Libano rašytojo žinomiausias kūrinys – „Mirdado knyga“.  Tai sukrečiantis mistinis pasakojimas apie vidines Dievo paieškas, apie kančiomis grįstą kelionę Rojaus Sodo link ir amžiną dvilypės žmogiškos prigimties kovą su savimi. Knygoje akcentuojamos temos, kurios yra svarbios kiekvienam žmogui: meilė ir neapykanta, tikėjimas ir išdavystė, laikas ir mirtis, gėris ir blogis. Šioje knygoje stebuklingai persipina legendos, filosofija ir poezija, ir net pats Indijos dvasinis mokytojas Osho yra pasakęs, jog „Mirdado knyga“ yra iškilusi gerokai aukščiau virš visų kada nors parašytų knygų.

Abraham B. Yehoshua (1936-2022 m.)

Prieš metus pasaulis atsisveikino su garsiu Izraelio rašytoju ir palestiniečių teisių gynėju Abraham B. Yehoshua. Ne kartą Lietuvoje lankęsis rašytojas turi čia ir giminės šaknų – jo žmonos Rivkos mama gimė Lietuvoje, tad rašytojas čia lankėsi siekdamas patyrinėti giminės šaknis. Pats A. B. Yehoshua gimė Jeruzalėje, graikiškų ir marokietiškų šaknų turinčioje šeimoje. Pirmąjį savo novelių rinkinį jis išleido 1963 m., jo darbai pelnė Nacionalinį žydų grožinės literatūros apdovanojimą, pirmąją Izraelio literatūros premiją.

Į lietuvių kalbą yra išverstos dvi A. B. Yehoshua knygos – „Moteris Jeruzalėje“ ir „Ponas Manis“. Pastarojoje knygoje pasakojama apie šešių kartų šeimas. Pasakojimas tęsiasi daugiau nei šimtmetį, o pono Manio figūra pasirodo vėl ir vėl – kaip pranašas, klajojantis žydas ar kaip atsiminimų šešėlis. Skaitytojas kartu su veikėjais keliauja į XIX a. vidurio Lenkiją, lankosi Kretos saloje, Palestinoje ir Jeruzalėje. Kultūriniame ir istoriniame epe atsispindi įvairių laikotarpių žydų istorijos puslapiai, archajiška kalba parašytas pasakojimas kviečia permąstyti amžinąsias problemas – meilės ir mirties, istorijos ir kultūros, karo, šeimos ir savosios tapatybės paieškas.