Stebuklai, mistika ir magija – kokias fantastikos knygas šią vasarą skaityti paaugliams?

Fantastinės knygos – tiltas iš kasdienio gyvenimo į pasaulius, kuriuose viskas yra įmanoma. Superherojai, burtai, stebuklingi prietaisai, kalbantys gyvūnai, fėjos ir raganiai – knygų puslapiuose viskas tampa įmanoma. Vis dėlto, šiuolaikinių paauglių laisvalaikis vis dažniau tampa neatsiejamas nuo ekranų, o knygos tampa prievole, kuria reikia užsiimti tik dėl to, jog tą verčia daryti mokykla.

Moko svajoti

Fantastinės knygos leidžia „atsijungti“ nuo supančio pasaulio, paaugliškų problemų ir įtraukia ne ką prasčiau nei vaizdo žaidimai, tačiau tuo pačiu – lavina vaizduotę, kūrybinį mąstymą, skaitymo įgūdžius, praturtina žodyną. Fantastines knygas skaitantys vaikai mokosi į problemas žiūrėti kūrybingai ir įžvelgti daugiau nei vieną sprendimo būdą.

Tokių knygų pagrindiniai herojai dažniausiai būna jauni, tad paaugliams lengva su jais susitapatinti. Jie yra kamuojami panašių klausimų – neteisybės, nepritapimo, komplikuotų santykių su šeima, siekia maištauti, tapti svarbiais, matomais.

Knygose paaugliai mokosi pažvelgti į veikėjo vidinį pasaulį, motyvus, charakterį, ne tik išorinį jo pavidalą, taip pat – atskirti gėrį nuo blogio, herojų nuo piktadario. Svarbiausia – skaitydami knygas, kuriose galima keliauti laiku, skraidyti ant šluotų ir drakonų, bendrauti su magiškomis būtybėmis ar keisti pavidalą, vaikai mokosi svajoti. O tai – pravarti savybė, kurią verta išsinešti ir į suaugusiųjų pasaulį.

Į kokias stebuklingas istorijas rekomenduojama pasinerti šią vasarą, dalijasi interneto knygynas patogupirkti.lt

Catherine Doyle „Audrų sergėtojo sala“

 Fionno laukia tikra kančia – atostogos, kurias yra priverstas praleistas su beveik nepažįstamu ekscentriškuoju seneliu. Vis dėlto, berniukui atvykus į Aranmoro salą, jis supranta, jog ši vieta neįprasta. Šioje saloje gyvenimas yra skaičiuojamas kartomis, o joms besikeičiant, Aranmoras išsirenka naują Audrų sergėtoją, kuris savo galiomis apsaugos magijos kupiną salą nuo priešų.

Būtent šią vasarą Fionno seneliui tenka užleisti vietą naujam Sergėtojui, tačiau kažkas, pasislėpęs giliai po žeme, neleidžia jam to padaryti. Saloje nubunda grėsminga tamsioji jėga, kuri siekia užkurstyti gilioje senovėje prasidėjusį karą. Rašytojos Catherine Doyle knyga „Audrų sergėtojo sala“ – šiurpuliukus keliantis pasakojimas, kupinas paslapčių, magijos ir baimės, o kad nebūtų maža, Fionno nuotykiai tęsiasi antrojoje knygų serijos dalyje „Prarasto potvynio kariai“.

J. K. Rowling „Fantastiniai gyvūnai ir kur juos surasti“

Autorė J. K. Rowling fantastikos pasaulyje – visiems gerai žinomas vardas, pagal kurios knygas jau tapo įprasta kurti magiškų nuotykių filmus. Vis dėl to, prieš vaikams patogiai įsitaisant prieš televizoriaus ekraną, tikrai verta paimti į rankas ir jos knygas.

Visi „Hario Poterio“ gerbėjai yra kviečiami kartu keliauti į priešistorę, penkiasdešimčia metų atgal prieš gimstant žymiajam berniukui burtininkui, knygoje „Fantastiniai gyvūnai ir kur juos rasti“. Veiksmo akiratyje – Njutas Miglaputūs – užkietėjęs keliautojas, burtininkas ir tikras gyvūnų mylėtojas. Njutas saugo ir prižiūri fantastinius gyvūnus, nesvarbu, pavojingi jie ar ne, tačiau atvykus į Niujorką, netikėtai vienas po kito stebuklingi žvėreliai išsilaksto po miestą ir šiurpina apie magiją nieko nenutuokiančius žiobarus.

Vaizdingi stebuklingų gyvūnų aprašymai skaitytojams leidžia pasijusti, tarsi mokytųsi Hogvartse ir ruoštųsi pamokai apie magiškus gyvūnus. Fantastiški nuotykiai tęsiasi ir knygos tęsinyje – „Fantastiniai gyvūnai 2. Grindevaldo piktadarystės“.

Silvana De Mari „Paskutiniai užkeikimai“

Paaugliams, kurie dievino britų autoriaus J. R. R. Tolkieno „Žiedų valdovo“ bei „Hobito“ istorijas ir pagal juos pastatytus filmus, panašų pasaulį atveria ir italų rašytoja Silvana De Mari trilogijoje „Paskutiniai užkeikimai“. Čia gyvena nykštukai bei elfai, o baimę pasaulyje sėja negailestingieji orkai.

Skaitytojai knygose yra nukeliami į laikus, kai tebegyvuoja senosios legendos ir mitai, pranašystės ir užkeikimai, burtai ir stebuklingi sapnai. S. De Mari šias istorijas pradėjo rašyti dirbdama psichoterapeute ir matydama, kiek daug pasaulyje liūdesio ir skausmo. Tad savo maginės fantastikos knygose ji apima neteisybės, diskriminacijos ir maišto temas, artimas tiek paaugliams, tiek ir suaugusiems.

Joey Graceffa „Edeno vaikai“

 Pasaulyje, kuriame kontroliuojamas gimstamumas, Ravena gimė antroji, o čia tai reiškia mirties nuosprendį. Vos gimusi, ji tapo beteise ir nelegalia visuomenės gyventoja, kuri niekada negalės lankyti mokyklos ar susirasti draugų. O svarbiausia – negalės gauti akių implantų, kurie pažymės ją kaip visavertę Edeno gyventoją.

Skaitytojas yra nukeliamas į Edeną – vietovę, už kurios ribų plyti sunaikinta Žemė. Žmogaus sukelta ekologinė katastrofa nuo paviršiaus nušlavė visus augalus ir gyvūnus, pavyko išgelbėti tik saujelę civilizacijos likučių.

Praėjo šešiolika metų, kaip šeima slapstė Raveną. Trokšdama pamatyti išorinį pasaulį, mergina suplanuoja neapdairų pabėgimą ir leidžiasi į nuotykį po egzotiškas žemes, tačiau greitai tampa visų ieškoma nusikaltėle.

Knyga „Edeno vaikai“ nukels jaunuosius skaitytojus į distopinį pasaulį, o jos įtraukiantis siužetas pavers ilgas vasaros dienas, kupinas intriguojančių nuotykių postapokalipsinėje visatoje. Milžiniško populiarumo sulaukusią knygų seriją parašė talentingas rašytojas Joey Graceffa, kuris be to yra ir populiarus „Youtube“ kanalo turinio kūrėjas ir socialinių tinklų veikėjas, o jo vaizdo įrašai siekia daugiau nei 2 milijardus peržiūrų. Istorija apie Edeną tęsiasi kitose serijos knygose – „Edeno išrinktieji“ ir „Edeno maištininkai“.

A.F. Steadman „Skandaras ir vienaragių vagis“

Būdama vos 28 metų, jauna ir talentinga britų rašytoja A. F. Steadman gavo net septynženklį – didžiausią visų laikų honorarą už debiutinę knygą vaikams. Jos knygos apie magiškas būtybes išverstos į 38 kalbas, pagal jas kuriamos ekranizacijos. „Skandaras ir vienaragių vagis“ – pirmoji iš būsimos penkių dalių knygos serijos.

Rašytoja kviečia jaunuosius skaitytojus susipažinti su Skandaru – trylikamečiu berniuku, kurio dienos liūdnai bėga neseniai mamą praradusioje, gedinčioje šeimoje. Savimi nepasitikintis ir nuolat užgauliojamas berniukas ruošiasi egzaminui, kurį išlaikęs, gaus progą užsiauginti savo vienaragį, užmegzti su juo magišką ryšį ir pradėti gyvenimą iš naujo. Tiesa, vienaragiai čia vaizduojami ne kaip draugiški ir dailūs ristūnai, o kaip kraujo ištroškę žvėrys, kuriuos gali suvaldyti tik saujelė išrinktųjų. Kai svajonė atrodo jau ranka pasiekiama, Skandaras yra sustabdomas prie egzamino durų, o namuose pradeda dėtis keisti dalykai.

Tai istorija apie šeimos santykius, emocinę sveikatą, savęs atradimą ir priėmimą. Čia yra ir skausmo, ir suvokimo, jog gyvenimas ne visada būna teisingas, tačiau netrūksta ir vilties šviesulių. Pasakojimas tęsiasi Lietuvoje jau išleistoje antrojoje serijos dalyje – „Skandaras ir raitelio šmėkla“.

Patricia Forde „Žodžių sąrašas“

 Dar viena istorija apie distopinį ateities pasaulį – daugybę apdovanojimų susižėrusiame airių rašytojos Patricios Forde romane „Žodžių sąrašas“. Tai istorija apie pasaulį, kurį ištiko klimato katastrofa. Vienintelė saugi vieta nukentėjusioje Žemėje – Arkos mieste, tačiau čia visi kaltina kalbą kaip pagrindinį negandų šaltinį ir siekia ją sunaikinti. Čia neskamba muzika, nėra paveikslų ar knygų, o žmonės susikalba naudodami vos 700 sąrašo žodžių.

Leta – paskutinę žodininkė, gyvenanti bandančiame atsistatyti pasaulyje. Ji supranta, jog kalba svarbi, ją reikia mylėti ir puoselėti, tačiau Arkos įkūrėjas Jonas Nojus siekia apriboti žmonių naudojamą žodžių sąrašą, esą tai buvo pagrindinė katastrofas sukėlusių įvykių priežastis. Pati P. Forde teigė, jog šią istoriją ją parašyti paskatino suvokimas, jog anglų kalba valgo airių kalbą, kaip kad vyksta daugelyje kitų pasaulio šalių. Fantastinis romanas privers jaunimą susimąstyti ne tik apie kalbos, bet ir gamtos išsaugojimą.