Vaiduokliai, hipnozė ir spiritizmo seansai – keisti žymių rašytojų pomėgiai

Tikėjimas, jog žmonių likimą valdo antgamtinės jėgos egzistuoja jau daugybę šimtmečių. Noras giliau pažinti savo sąmonės ribas, suprasti Visatos veikimo principus ir perprasti senųjų civilizacijų išmintį neapleido ir daugelio garsių rašytojų.

Spiritizmo seansai, okultizmo idėjos, hipnozė, paranormalių reiškinių stebėjimas – tai neįprasti gerai žinomų rašytojų pomėgiai, leidę autoriams ne tik bendrauti su anapusiniu pasauliu, bet ir atrasti įkvėpimo savo kūrybai. Žemiau pristatomi pasaulio literatūros klasikai, kuriuos įkvėpė dvasių pasaulis.

Arthur Conan Doyle (1859-1930)

Kaip ir jo personažas Šerlokas Holmsas, Arthur Conan Doyle buvo išmintingas žmogus. Jis buvo diplomuotas gydytojas ir garsiausių detektyvų serijos knygų autorius. Vis dėl to, žymus rašytojas tikėjo ne tik racionaliomis idėjomis – gyvenimo pabaigoje A. C. Doyle itin susidomėjo spiritizmu. Teigiama, jog šis susidomėjimas sustiprėjo po sūnaus žūties Somos mūšyje. Kita versija teigia, jog spiritizmu rašytojas pradėjo domėtis po tėvo mirties, kuris, mėgęs piktnaudžiauti alkoholiu ir tvirtinęs, jog girdi „balsus iš anapus“, baigė dienas psichiatrinėje ligoninėje.

Rašytojas tikėjo, jog mirusieji gali bendrauti su gyvaisiais, pasitelkus mediumą. Jis taip pat domėjosi hipnotizmu, kolekcionavo paranormalias fotografijas bei studijavo kitas ezoterines idėjas, tačiau bendravimą su dvasiomis laikė „pačiu svarbiausiu dalyku pasaulyje“, dėl kurio galėtų paaukoti savo literatūrinę karjerą. Detektyvų rašytojas priklausė ne vienai okultizmu užsiimančiai organizacijai. Jis buvo paranormalių reiškinių tyrimų organizacijos „The Ghost Club“ narys, priklausė Didžiosios Britanijos psichikos tyrimų draugijai.

1920 m. A. C. Doyle buvo viešai išjuoktas dėl savo įsitikinimų, nuo jo nusigręžė dauguma jo draugų. Tarp jų ir garsus iliuzionistas Harry Houdini, daugelį metų buvęs itin artimas rašytojo draugas, kuris aktyviai kovojo su spiritizmo seansus vedančiais apsišaukėliais. Vis dėlto, nei pašaipos, nei nusisukę draugai neprivertė rašytojo atsisakyti savo įsitikinimų.

Bram Stoker (1847-1912)

Ko gero, neturėtų būti labai keista, jog siaubo klasikos „Drakula“ autorius įkvėpimo ieškojo okultizmo idėjose. Airių rašytojas ypač domėjosi hipnotizavimo galimybėmis, tačiau tuo pačiu niekino sukčiavimą ir tikėjo mokslinių metodų pranašumu prieš prietarus. Tarp B. Stokerio draugų buvo ir Auksinės aušros ordino – slaptos okultinės organizacijos Didžiojoje Britanijoje – narių, tačiau nėra jokių įrodymų, jog ir pats rašytojas būtų buvęs šio ordino narys.

Teigiama, jog žymiausio vampyro sukūrimui ir jo literatūriniam pripažinimui įtakos turėjo ir rašytojo motina – esą ji taip pat buvo rašytoja ir vaikystėje prieš miegą būsimam autoriui pasakodavo įvairiausias siaubo istorijas.

Sylvia Plath (1932-1963)

Garsi amerikiečių poetė ir Pulicerio premijos laureatė Sylvia Plath kartu su savo vyru, taip pat poetu Ted Hughes buvo puiki ezoterinė pora. Jis domėjosi astrologija, ji burdavo Taro kortomis. Abu reguliariai naudodavosi dvasių prišaukimo ir būrimo lenta „Ouija“, taip pat dalyvaudavo spiritizmo seansuose. Taip pat yra teigiama, jog T. Hughes‘ui palikus poetę dėl kitos moters, ši užsiėmė raganavimu, siekdama atkeršyti buvusiam vyrui.

Domėjimasis dvasių pasauliu, noras įžvelgti, kas slypi už fizinio egzistavimo ribų ir nuolatinis savo vidaus tyrinėjimas padėjo S. Plath parašyti gražiausius savo karjeros eilėraščius. Visgi, poetės gyvenimas nebuvo lengvas – nuo pat paauglystės rašytoją kamuodavo nerviniai priepuoliai, depresija, 21-erių pirmą kartą bandė nusižudyti. Ją ištikdavo psichozės, tad kurį laiką S. Plath gydėsi psichiatrinėje ligoninėje, o vėliau žinia apie vyro neištikimybę dar labiau paveikė poetės sveikatą. Galiausiai S. Plath atėmė sau gyvybę, palikdama daug neatsakytų klausimų ir šokiruotą šeimą.

Charles Dickens (1812-1870)

Artėjant žiemai ir gražiausioms metų šventėms, kaip ir kasmet ateina laikas prisiminti gražiausią Charles Dickenso apysaką „Kalėdų giesmė“ apie šykštuolį Ebenezerį Skrudžą ir jį aplankančias Kalėdų dvasias. Tačiau ar žinojote, jog šios istorijos autorius taip pat buvo tikintis antgamtiniais reiškiniais ir dvasių pasauliu? Rašytoją ypač žavėjo idėja, jog tikėjimą vaiduokliais gali sukurti žmogaus protas, jis aktyviai domėjosi hipnotizavimo mokslu. Tad tradicija tapusi šventinė istorija, kasmet atgimstanti kino ekranuose ir teatro scenose gimė būtent iš C. Dickenso susidomėjimo anapusiniu pasauliu.

Peter James (1948)

Populiarus detektyvų rašytojas britas Peter James paranormaliais reiškiniais domėjosi nuo mažų dienų. Pats autorius teigia, jog dešimties metų gyveno vaiduoklių pilname dvare – buvusiame vienuolyne, kuriame gyveno senovės Romos karininko, vaiko, vienuolio ir pilkos damos vaiduokliai. Domėjimasis ezoterika ir dvasių pasauliu tapo įkvėpimo šaltiniu parašyti kraupius, įtraukiančius ir mistinius detektyvinius romanus apie suktas bylas narpliojantį detektyvą Rojų Greisą. P. James pomėgis domėtis ezoteriniais reiškiniais bėgant metams niekur nedingo – vedamas mėgėjiško smalsumo BBC radijuje Škotijoje jis vedė laidas šia tema.

Knygos apie anapusinį pasaulį

 Norintiems pasidomėti plačiau apie tai, kas slypi už fizinio pasaulio ribų, interneto knygynas Patogupirkti.lt rekomenduoja knygas, kurioms neatsispirs mistikos mėgėjai.

Michael Newton „Sielų kelionės“

Psichologijos mokslų daktaro ir hipnozės specialisto knyga patiks tiems, kurie domisi pomirtiniu gyvenimu ir hipnoze. Savo knygose jis leidžia į mirtį pažvelgti daug optimistiškiau nei įprasta – kaip į suteiktą progą, pereiti į kitą gyvenimą, kupiną laisvės ir dvasinių potyrių. Knyga „Sielų kelionės“ yra sudaryta iš dialogų su pacientais, kurie hipnozės metu, įvesti į supersąmonės būklę prisimindavo, kas vykdavo su jais tarp fizinių įsikūnijimų.

M. Newton aprašo, kas pasitinka žmogų po fizinės mirties, kodėl ir kaip žmogus išsirenka savo kūną, kuriame gyvens, profesiją, draugus ar net priešus – ir visa tai – ne legendos ar mitai, o moksliškai patvirtinti daktaro hipnoterapeuto tyrimų rezultatai. Pomirtinio gyvenimo temas autorius gvildena ir kitose savo knygose: „Sielų lemtis“, „Praeitų gyvenimų prisiminimai“, „Gyvenimas tarp gyvenimų“.

Robert Moss „Mirusieji sapnuose ir vizijose“

Vaikystėje kelis kartus susidūręs su mirtimi iš arti, šamanas ir australų profesorius Robert Moss nuolat sapnuoja mirusius. Sukūręs Aktyvaus Sapnavimo – sapno ir šamanizmo technikos sintezę, R. Moss knygoje „Mirusieji sapnuose ir vizijose“ gilinasi į ryšį su mirusiais per žmogaus sapnus.

Pasak knygos autoriaus, ryšys užmegztas su mirusiais sapnų metu yra vienas stipriausių, mat mirusios sielos siekia aplankyti Žemėje likusias sielas ir yra arti miegančių žmonių. Remdamasis asmenine patirtimi bei senovinėmis ir vietinėmis tradicijomis, šamanas akcentuoja, jog svarbiausia išdrįsti gyventi dabar ir išlaisvinti savo sielą, kad nekiltų baimė, kas nutiks, kai ateis mirtis.

Carlos Castaneda knygų rinkinys

Viena mįslingiausių XX a. asmenybių, iš Peru kilęs Carlos Castaneda literatūriniame pasaulyje išgarsėjo su savo ezoterinių kūrinių rinkiniu apie indėno Don Chuano mokymus. Atlikinėdamas antropologinius tyrinėjimus Arizonoje, būsimas autorius susipažino su jakių genties indėnu, atvėrusiu jam beribį Meksikos magų pasaulį, kuris egzistuoja paraleliai su įprasta tikrove.

Carlos Castanedos rinkinį sudaro 10 knygų apie slaptus indėnų ritualus, šamanizmo ir sapnų galias, gydančių augalų poveikį, sielos kelionę ir daug kitų įdomių temų, supažindinančių su plika akimi ne visada matomomis gyvenimo paslaptimis. Sukaupta autentiška rašytojo patirtis tarnauja ir kaip saviugdos žinynas, kupinas gilaus sąmojo ir protingų patarimų, padėsiančių įžvelgti šviesą niūrioje kasdienybėje.