0

Arthur Conan Doyle

Seras Artūras Konanas Doilis (angl. Arthur Ignatius Conan Doyle, 1859 m.
gegužės 22 d., Edinburgas, Škotija – 1930 m. liepos 7 d., Rytų
Saseksas) – žymus škotų gydytojas ir rašytojas, serijos knygų apie
detektyvą Šerloką Holmsą autorius.

Rašytojo tėvas Charles
Altamont Doyle buvo tapytojas ir architektas. Rašytojo motina - Mary
Foley - aistringa skaitytoja ir pasakotoja.
Būdamas mažas Artūras daug skaitė, o jo mėgstamiausia knyga buvo Main
Rido "Skalpų medžiotojai".

Pradžioje mokėsi Jėzuitų mokykloje. Nors ir augo menininkų šeimoje, jaunasis Conan Doyle
nusprendė studijuoti mediciną. Šiam sprendimui nemažai įtakos turėjo
pažintis su jaunu gydytoju Charles O'Brien, kuriam motina, kad
sudurtų galą su galu, išnuomavo vieną iš kambarių. Nors ir negavęs
stipendijos, 1876 m. Conan Doyle pradėjo studijuoti mediciną Edinburgo
universitete. Čia jis susitinka tokius garsius žmones kaip James Matthew
Barrie ir Robert Louis Stevenson. Labai didelį įspūdį būsimam rašytojui
paliko dėstytojas Dr. Joseph Bell, visus stebinęs logika,
pastabumu ir išvadų netikėtumu. Vėliau jis tapo Šerloko Holmso
prototipu.

Studijuodamas mediciną Conan Doyle daug skaitė, todėl galiausiai nutarė pabandyti ką nors parašyti pats.

1879 m.  jis parašė savo pirmąjį apsakymą "The Mystery of Sasassa Valley", kurį išspausdino žurnalas Chamber's. Už apsakymą jis gavo 3 ginėjas ir tai jaunąjį autorių labai įkvėpė. Jis nusiuntė žurnalams dar kelis apasakymus, tačiau išspausdinamas žurnale London Society buvo tik apsakymas "The American’s Tale" .


1880
m., besimokydamas trečiame kurse, Conan Doyle gavo viliojantį draugo
Klodo Kurje pasiūlymą dirbti chirurgu, tačiau būsimasis rašytojas
atsisakė šio pasiūlymo, ir, nebaigęs mokslų, 1880 m. užsirašė gydytoju į
banginius medžiojantį laivą, plaukiantį į Grenlandiją. Laivo
komandoje buvo penkiasdešimties aukštų barzdotų škotų ir airių
jūreivių. Pradedantį jūreivį gydytoją buvo nutarta patikrinti. Vos tik
laivas išplaukė į jūrą, Conan Doyle susikibo su laivo virėju Jack Lamb.
Jie kovojo įnirtingai, o komanda susidomėjusi stebėjo peštynes. Kai
Conan Doyle prispaudė virėją prie grindų ir ėmė smaugti - naujokas
gydytojas buvo pripažintas saviškiu. Vėliau Conan Doyle prisipažino, kad
jis galvojo daug keliauti ir ruošėsi tam - jėzuitų mokykloje lankė
bokso treniruotes.


Grįžęs iš savo pirmosios ekspedicijos
Conan Doyle išlaikė egzaminą daktaro laipsniui gauti ir jau po metų
įsidarbino prekybos laive, kuris plaukė į Afriką. Šią kelionę
Conan Doyle prisiminė iki gyvenimo pabaigos - pagaliau jis pamatė tai,
apie ką anksčiau tik skaitė knygose.

Kartą Conan Doyle pabandė
parašyti detektyvą. Šio pasakojimo pagrindinis veikėjas buvo Šerlokas
Holmsas (šį vardą Conan Doyle pasiskolino iš savo draugo gydytojo).
Vienas Portsmundo žurnalas išspausdino šią istoriją ir užsakė naują - su
tuo pačiu herojumi. Conan Doyle parašė. Tada dar vieną ir dar vieną.
Conan Doyle suprato, kad rašymas teikia jam tokį pat malonumą kaip ir
kelionės.

1893 gruodį buvo paskelbtas paskutinis apsakymas su
Šerloku Holmsu - garsųjį detektyvą negailestinga rašytojo ranka pasmerkė
myriop.


Gyvenimo pabaigoje garsusis rašytojas, nepaisant
medicininio išsilavinimo, aistringai susidomėjo parapsichologija bei
spiritizmu. Manoma, kad šis susidomėjimas sustiprėjo po tėvo, kuris daug
gėrė ir baigė dienas psichiatrinėje ligoninėje, mirties. Tėvas tvirtino, kad girdi "balsus iš anapus". Kita versija, kad rašytojas
spiritizmu susidomėjo po sūnaus žūties kare.

1920 metais jis buvo
viešai išjuoktas dėl šio pomėgio ir įsitikinimų, nuo jo
nusigrežė dauguma draugų. Be domėjimosi spiritizmu Conan Doyle dar
kolekcionavo paranormalias fotografijas, kuriose matomos fėjos ir kitos
anapusinės būtybės.


1930 metų pavasarį septyniasdešimtmetis Conan
Doyle pasikvietė žmoną Džin ir sandariai uždaręs kabineto duris
pranešė, kad liepos 7 d. jis paliks šį pasaulį.

Liepos 7 d apie aštuntą valandą ryto seras Arthur Conan Doyle mirė.

Arthur Conan Doyle knygos


Kraujo spalvos etiudas | Arthur Conan Doyle

Šiuo metu neparduodama