Geriausios siaubo istorijos – įtampa ir adrenalinas knygų puslapiuose

Spaliui artėjant į pabaigą, ateina metas vėl užaštrinti pojūčius, griebti į rankas šiurpuliukus keliančią baugią istoriją ir ruoštis baisiausiai metų šventei – Helovynui. Nors daugelis renkasi įtampą sukeliančius ir šokinėti nuo sofos verčiančius siaubo filmus, knygų mylėtojai žino, jog gera siaubo knyga gali išgąsdinti gerokai stipriau. Adrenalino antplūdis, jaudulys ir greitesnis širdies plakimas, o istorijos pabaigoje – katarsis, kad viskas išsisprendė… Arba ne.

Baisiausios metų nakties proga, interneto knygynas Patogupirkti.lt rekomenduoja sąrašą geriausių siaubo istorijų, kuriame klasika susipins su naujųjų laikų fantastika. Čia gąsdins vampyrai, klounai ir psichopatai, o paslaptingą atmosferą užtikrins vaiduoklių apsėsti namai. Tad tiek siaubo literatūros gerbėjai, tiek pradedantieji baisybių skaitytojai gali būti tikri, jog įtemptais potyriais tamsiais rudens vakarais bus pasirūpinta.

William Golding „Musių valdovas“

Nobelio premijos laureato Williamo Goldingo alegoriniame romane nagrinėjama ir šiandien itin aktuali tema – kur yra riba tarp žmogaus ir žvėries? Pirmą kartą 1954 m. išleistoje knygoje pasakojama apie grupelę vaikų, kurių lėktuvas per katastrofą sudužo, o po jos neišgyveno nė vienas suaugęs. Negyvenamoje saloje atsidūrę vaikai džiaugiasi laisve nuo tėvų ir mokyklos, tačiau laikui bėgant, jų pastangos išlikti civilizuotiems ir gyventi pagal taisykles bliūkšta, o draugystę ir bendrystę pakeičia baimė ir neapykanta. Žiaurumas įsisiautėja, saloje ima karaliauti jėga, o berniukų žmogiškumas blėsti.

„Musių valdovas“ – vienas įsimintiniausių pasakojimų apie žmogaus sielos tamsumas. Pats knygos pavadinimas taip pat yra alegorija į velnišką dievybę arba Belzebubą, kuris Naujajame Testamente yra vadinamas „musių valdovo“ vardu. Pavadinime slypintis šėtonas – tai nelemtas padaras, apsigyvenęs vaikų saloje ir pradėjęs sėti blogio ir žiaurumo piktžoles. Amerikiečių leidėjai šį klasika tapusį romaną įtraukė į 100 geriausių anglų kalba išleistų XX amžiaus knygų.

Stephen King „Švytėjimas“

Tikras siaubo žanro literatūros genijus, be kurio kūrybos neapsieina nei vienas baisių istorijų sąrašas. Vienas už kito geresni kraują stingdantys romanai iškėlė Stepheno Kingo vardą iki padangių, o pagal jo kūrinius sukurta daugybė sėkmingų ekranizacijų. Vienas žinomiausių autoriaus „išradimų“ – romanas „Švytėjimas“.

Siaubo literatūros gerbėjams, pažintis su šiuo kūriniu yra tiesiog privaloma. Tai istorija apie rašytoją ir užkietėjusį alkoholiką Džeką Torensą, kuris apsiima prižiūrėti prašmatnų viešbutį Kolorado kalnuose ne sezono metu. Kartu su šeima atvykęs į viešbutį Džekas ketina skirti laiką kūrybai, tačiau kraupi viešbučio praeitis ima smelktis į vyro pasąmonę ir pastato visą šeimą į mirtiną pavojų. Po šios knygos atsiradimo sužibo ir kita ne ką mažiau žinoma žvaigždė Holivudo padangėje – 1980 m. režisierius Stanley Kubrickas pastatė daug liaupsių susilaukusį filmą. 1997 m. taip pat buvo išleistas ir „Švytėjimo“ serialas.

Jasper Dewitt „Pacientas“

Jaunas ir ambicingas, neseniai mokslus pabaigęs psichiatras Parkeris H. įsidarbina Naujosios Anglijos ligoninėje. Ten jis susiduria su paslaptingu pacientu, kurio diagnozės jau daugelį metų niekas nenustato. Šešerių į ligoninę patekęs pacientas yra jau keturiasdešimtmetis ir iš pirmo žvilgsnio atrodo racionalus ir charizmatiškas žmogus. Vis dėlto, jis „pagarsėjo“ dėl savo keisto gebėjimo paveikti aplinkinius, nes visi personalo darbuotojai, su kuriais pacientas praleido daugiau laiko, išprotėjo arba nusižudė. Nepaisydamas įspėjimų, jaunasis psichiatras imasi šio neperprantamo paciento gydymo.

Tai internetinio forumo formatu parašyta istorija, kurioje veikėjas ne tik aprašo įvykius, bet ir analizuoja savo veiksmus. Pirmą kartą šią istoriją Jasper Dewitt paskelbė interneto svetainėje „Reddit“, o vėliau iš to gimė kraupus bei įtemptas psichologinis trileris, paskanintas klampia atmosfera ir vieną po kito sekančiais siaubingais įvykiais.

Edgar Allan Poe „Žmogžudystė Morgo gatvėje ir kitos šiurpios istorijos“

Klasiko Edgaro Allano Poe kūryba – tikra odė siaubo žanrui. Detektyvų pradininku laikomas amerikiečių poetas ir novelių rašytojas išsiskyrė savo unikaliu gotišku stiliumi. Kūriniuose rašytojas mėgdavo vaizduoti mirties ir žiaurumo tematikas, gilinosi į pasąmonės sritį, o jo kuriami personažai – nestabilios psichikos, linkę į beprotybę arba persekiojami praeities šmėklų.

E. A. Poe apsakymų rinkinyje „Žmogžudystė Morgo gatvėje ir kitos šiurpios istorijos“ puikuojasi geriausi autoriaus kūriniai, kuriuose susipina fantastika, detektyvinis žanras ir rašytojo meistriškai manipuliuojamas siaubas. Pavadinime išskirtas apsakymas „Žmogžudystė Morgo gatvėje“ laikomas pirmuoju detektyvo žanro kūriniu, išleistu 1841 m., kuriame seklys Augustas Dupinas tiria keistą moterų žudiko bylą.

Be šio apsakymo, rinkinyje įtrauktas ir pats pirmasis autoriaus prozos kūrinys „Mecengeršteinas“, akimirksniu išpopuliarėjusi poema „Varnas“ bei kitos kraupios istorijos. Šį rašytojo rinkinį taip pat papildė dekoratyvios ir gotiškui žanrui puikiai tinkančios airių dailininko Henry Clarke iliustracijos.

Mary Shelley „Frankenšteinas“

Pirmąja fantastikos novele laikomas „Frankenšteinas“ – į istoriją įėjusi žanro klasika, kurią perskaityti būtina kiekvienam. 1818 m. parašyta novelė – dar paauglės, talentingos devyniolikmetės Mary Shelley šedevras. Nesėkmingų įkvėpimo paieškų įkarštyje, vieną naktį rašytojai prisisapnavo košmaras, kuris ir tapo šios siaubo istorijos pagrindu. Vis dėlto, pirmoji reakcija į „Frankenšteino“ istoriją buvo neigiama – kritikai tai laikė absurdišku darbu, tačiau, neilgai trukus, gotikiniai romanai užgrobė skaitytojų dėmesį ir M. Shelley kūrinys greitai pelnė skaitytojų simpatijas.

Novelėje, kurios pilnas pavadinimas – „Frankenšteinas, arba Šiuolaikinis Prometėjas“,  pasakojama apie jauną mokslininką Viktorą Frankenšteiną, daug mėnesių plušėjusį savo laboratorijoje, kur iš lavonų dalių kūrė naują gyvybę. Eksperimentui pavykus, mokslininkas atgimusiu padaru pasišlykšti ir atstumia, o nelaimingas ir vienišas monstras ima neapkęsti žmonijos ir pradeda persekioti mokslininką, reikalaudamas sukurti dar vieną padarą, panašų į jį.

Stephen King „Tas“

Stephenas Kingas kadaise yra pasakęs: „Siaubo fantastika yra patraukli tuo, jog tai yra mūsų pačių mirčių repeticija“. Šis siaubo romanas pasirūpins, kad repeticijų skaitytojams tikrai nepritrūktų. Tai, neabejotinai, vienas didžiausių ir baisiausių S. Kingo romanų, kuriame kiaurai persmelkiantis siaubas, šiurpūs įvykiai ir nesibaigianti įtampa susimaišo su daugybe įstabių metaforų apie baimę ir žmogaus psichologijos platybes. Pirmą kartą išleista 1986 m., šį kartą baisi istorija pasiekė skaitytojus nauju „Alma littera“ leidyklos leidimu, kuriame dviejose knygose aprašyti įvykiai, besitęsiantys 27-erius metus, sujungti į vieną, nemažai sveriantį leidinį.

S. Kingo kūrybos brangakmeniu vadinamame romane vaizduojamas Derio miestelis Meino valstijoje, kuriame septyni paaugliai aiškinasi gyvenvietėje vykstančių nusikaltimų virtinę. Perpratę, kas yra tikrasis blogio šaltinis, jie susiduria su Tuo, slypinčiu nuotekų vamzdynuose, šokiruojantį ir keliantį stingdantį siaubą, kiekvienam jį sutikusiam.

Silvia Moreno Garcia „Meksikos gotika“

Trokštantiems šiurpuliukų ir autentikos, tačiau nesibaidantiems naujų fantastikos prieskonių, rekomenduojama perskaityti rašytojos Silvios Morenos Garcios romaną „Meksikos gotika“. Prikėlusi seną gerą gotikos žanrą naujiesiems laikams, rašytoja žavi skaitytojus meksikietiška dvasia, greitai kylančia įtampa ir subtiliu tradicijų ir modernumo deriniu.

Iš neseniai už anglo ištekėjusios pusseserės gavusi isterišką laišką, kuriame ši maldauja, kad kas nors ją išgelbėtų nuo paslaptingos pražūties, pagrindinė siaubo romano veikėja, žvitri ir koketiška aristokratė Noemė Taboada išvyksta išsiaiškinti situaciją į atokų Meksikos miestelį ant didžiulio kalno. Pasakojama, jog ten įkurtame mistiškame Viktorijos stiliaus dvare moterys kraustosi iš proto, o ten atvykusi Noemė supranta, kad dvarą palikti nebus taip paprasta.

Bram Stoker „Drakula“

Siaubo klasika neįsivaizduojama be nemirtingojo ir Helovyno relikvija tapusio „Drakulos“. Istorija apie žymųjį aristokratą vampyrą tapo vampyrų kulto atspirties tašku, pagal kurį sukurta daugybė ekranizacijų, serialų, komiksų ir spektaklių. 1897 m. airių rašytojo Bramo Stokerio išleistas epistolinis romanas parašytas užrašų, laiškų ir sudėtų dienoraščių forma.

Viena geriausių visų laikų mistinių knygų pasakoja apie jauną advokatą Džonataną Hakerį, kuris atvyksta į Transilvaniją padėti grafui Drakulai įsigyti naujus namus Londone. Jo viešnagės metu pilyje ima dėtis keisti dalykai, o Drakula atskleidžia savo tikrąją vampyrišką prigimtį. Virš 120 metų skaičiuojančios baugios istorijos populiarumas neblanksta ir šiandien.