Kelionės laiku įmanomos! Septynios knygos, kurios nukels jus į kitą epochą

Jei turėtumėte laiko mašiną ir galėtumėte nusikelti į bet kokį istorinį tarpsnį, kur keliautumėte? Gal į Romos imperijos laikus? O gal traukia viduramžiai? Devynioliktojo amžiaus pradžios Niujorkas? Tarpukario Kaunas savo klestėjimo laikais? Deja, laiko mašina dar neišrasta, o jei kažkas tokią sukonstravo, tai šios paslapties plačiajai visuomenei dar neišduoda.

Tačiau yra gerokai paprastesnių ir saugesnių būdų keliauti laiku. Taip taip! Tai knygos! Istoriniai romanai, šeimos sagos, atsiminimai bei autobiografijos… Atsiverti ir, žiūrėk, tu jau dalyvauji Pirmojo pasaulinio karo mūšyje, geri arbatėlę su aštuonioliktojo amžiaus britų aristokratais, giliniesi į senovės samurajų išmintį ar dalyvauji Šaltojo karo šnipų žaidimėliuose. Tokios kelionės netgi saugesnės, nes užverčiame knygą ir saugiai sugrįžtame į šiuolaikinį pasaulį.

Beje, leidykla „Aukso žuvys“ netgi pristatė projektą, kuris taip ir vadinasi – „Keliautojai laiku“. Šioje serijoje leidžiamos knygos pasakoja istorijas nuo senovės iki pat dabartinių laikų. Taigi, tokios kelionės tikrai įmanomos!

Šiandien aš noriu pasiūlyti kelias knygas, kurios lengvai nukels mus į praeitį ir leis įsijausti į to meto atmosferą. Beje, jei į šį tekstą užklydote todėl, kad tikėjotės pasiūlymų su knygomis, kuriose kalbama apie keliones laiku, tai trumpą tokių leidinių sąrašą pateiksiu teksto pabaigoje.

Kraukit lagaminus ir keliaujam!

 

Lucinda Riley „Septynios seserys. Majos istorija“ – kelionė į XX a. pradžios Rio de Žaneirą

Spėju, apie knygų ciklą „Septynios seserys“ jau teko girdėti? Autorė Lucinda Riley sukūrė unikalią istoriją apie paslaptingo milijonieriaus įvaikintas mergaites. Savo įdukras jis pavadino Plejadžių žvaigždyno žvaigždžių vardais. Autorė parašė po knygą, skirtą kiekvienai mergaitei. Visos jos prasideda panašiai. Seserys netikėtai sužino, kad mirė jų mylimas tėvas. Susirinkusios atsisveikinti, jos nustebinamos dar viena naujiena – tėvas jau palaidotas. Be to, kiekviena dukra gauna laišką su gairėmis, kur ieškoti savo kilmės.

„Septynios seserys. Majos istorija“ pasakoja apie pirmąją seserį. Sekdama tėvo paliktomis nuorodomis Maja nukeliauja į Braziliją. O čia susipažįsta su savo tikrosios šeimos istorija. Skaitytojai kartu su moterimi persikelia į XX amžiaus pradžią. Veiksmas prasideda 1927-tų metų Rio de Žaneire.

Ši kelionė laiku nukes į spalvų ir intrigų pilną pasaulį. Senųjų aristokratų kovos prieš naujuosius turtuolius – kavos magnatus, debiutančių vakarėliai ir uždrausta meilė! O dar šalia viso to, mes galėsime iš arčiau pažiūrėti į tokį reikšmingą įvykį kaip Rio de Žaneiro Kristaus Atpirkėjo statulos kūrimo užkulisiai.

Šią statulą sukūrė Heitoras da Silva ir Paulis Landowskis. Rašytoja ne tik bendravo su da Silvos giminaičiais, bet knygoje naudojo medžiagą iš tikrų inžinieriaus dienoraščių. Todėl į grožinės literatūros apvalkalą įvilkta istorija dvelkia autentika ir leidžia pabūti, šiandien vis dar visą pasaulį stebinančio, šedevro dirbtuvėse.

Apie tai, kaip gimė knyga, ir kokius namų darbus darė Lucinda Riley kuomet rinko medžiagą, aš rekomenduoju perskaityti išsamiame interviu portale Delfi.lt, kurį parengė Jūratė Dzermeikaitė: „Braziliją įsimylėjusi Lucinda Riley parašė romaną „Septynios seserys. Majos istorija“.

Beje, likusios „Septynių seserų“ serijos dalys taip pat siūlo įdomių kelionės krypčių į skirtingus laikotarpius ir įvairius pasaulio kampelius.

 

Mary Beth Keane „Šiltinė“ – kelionė į XX a. pirmojo dešimtmečio Niujorko imigrantų kvartalus

Pagrindinė knygos veikėja Merė Melon (angl. Mary Mallon) buvo reali moteris, kurią 1907-tais metais suėmė Niujorko Sveikatos departamentas ir apkaltino tyčiniu šiltinės skleidimu. Moteris į istoriją įėjo kaip pirmoji žinoma besimptomė ligos platintoja. Internete tikrai galite rasti jos gyvenimo istoriją, tačiau įspėju, kad taip susigadinsite skaitymo malonumą, nes rašytoja Mary Beth Keane surinko ir susistemino visą svarbiausią medžiagą.

Ši kelionė laiku mus supažindina su pačia XX amžiaus pradžia. 1900-1907 metais, iš Airijos kilusi ir paauglystėje į JAV atsikrausčiusi, Merė dirbo virėja turtingų amerikiečių šeimose. Savo darbą moteris labai mylėjo ir vertino. Deja, dauguma darbdavių susirgdavo šiltine ir tikrai ne visi pasveiko.

Knygoje „Šiltinė“ autorė įtaigiai perteikė visą atmosferą iš Niujorko rajonų, kuriuose gyveno paprasti darbininkai, dažniausiai imigrantai iš Airijos, Italijos ir kitų šalių. Darbo sąlygos, higienos įpročiai, gyventojų buitis ir kitos subtilybės atpasakojamos detaliai ir vaizdingai.

Knyga ne tik papasakoja Merės istoriją, kuri savaime jau yra įdomi, bet ir leidžia suprasti, kokia tais laikais buvo gydymo ir teisingumo sistema, taip pat, ar daug skiriasi žiniasklaidos darbas šiandien, kokiais būdais buvo sprendžiamos visuomeninės sveikatos problemos. Pažadu, kad kelionė bus įdomi!

 

Kim Leine „Amžinybės fjordo pranašai“ – kelionė į XVII a. Grenlandiją

Persikelkime į šiek tiek senesnius ir atšiauresnius laikus. Šios knygos dėka aplankysime nuo pasaulio izoliuotą XVIII a. Grenlandijos bendruomenę. Vos vienas laivas per metus atveža žinių, prekių ir maisto produktų iš Danijos. Tokiu laivu į tolimąją salą plaukia ir pagrindinis knygos „Amžinybės fjordo pranašai“ veikėjas pastorius Mortenas Falkas.

Kartu su naujuoju pastoriumi mes įsikursime Sukertopeno kolonijoje, valdomoje danų. Stebėsime, kaip daug ambicingų planų turėjęs Mortenas Falkas pamažu praranda entuziazmą atversti vietinius salos gyventojus į krikščionybę.

Šviežio maisto trūkumas, šaltis, purvas, smarvė, nuolatinė danų kolonizatorių ir čiabuvių priešprieša, keista religinė sekta ir ligos… Turbūt sutiksite, kad tokius įvykius saugiau sekti iš knygos puslapių, nei realiai juose dalyvauti.

Autorius Kim Leine rėmėsi tikra Grenlandijos istorija. Be to ir pats kurį laiką gyveno šioje saloje bei galėjo bent šiek tiek įsijausti į jos atšiaurią atmosferą. Daugiasluoksnis epas supažindina su retai grožinėje literatūroje aptarinėjamo žemės kraštelio istorija. Tuo pačiu tai yra ir žmogaus asmeninė drama.

Kviečiu skaityti portalo 15min autoriaus Audriaus Ožalo rengtą interviu „Rašytojas Kimas Leine: „Grenlandija man buvo katastrofa, nuopuolis ir prisikėlimas vienu metu“ ir iš arčiau susipažinti su rašytojo patirtimi.

Apie pačią knygą idomiomis mintimis savo tinklaraštyje perskaičiau.lt dalijasi blogerė Ieva.

 

Ilja Ilf, Jevgenij Petrov „Dvylika kėdžių“ – kelionė į XX a. trečio dešimtmečio Rusiją

Geriausias keliones laiku žada klasikinė literatūra. Knyga „Dvylika kėdžių“ nukelia į Rusiją, laiką iš karto po didžiosios revoliucijos, pačioje tarybinės santvarkos susikūrimo pradžioje. Tai metas, kuomet bajorai ir kita šalies aukštuomenė neteko titulų, dvarų ir kitų turtų bei turėjo išmokti tapti dorais tarybiniais piliečiais.

Visiems gerai pažįstami pagrindiniai veikėjai buvęs bajoras Ipolitas Matvejevičius Vorobjaninovas ir smulkus sukčius Ostapas Benderis vaikosi kėdėse paslėpto lobio. Dvylika kėdžių – dvylika situacijų, kurios puikiai atskleidžia tuometinę santvarką.

Kiekviena iš rastų dvylikos kėdžių papasakoja istoriją apie tai, kas vyko šalyje trečiajame praeito amžiaus dešimtmetyje. Todėl šios knygos skaitymas yra ne šiaip kelionė laiku, o ekskursija su pačiais geriausiais gidais, kurie apnuogins naujos Rusijos santvarkos ydas, privers juoktis iš absurdo, kuris, deja, buvo gyvenimo realybė.

Sovietmečiu valdžia knygą cenzūravo, taip pat ir autoriai, dėl savo pačių saugumo, pašalino tam tikras romano dalis. Tačiau naujausi leidimai yra jau pilna ir originali versija.

 

Antanas Šileika „Laikinai jūsų“ – kelionė į tarpukario Kauną

Visada smagu nusikelti į egzotiškus kraštus, tačiau nepamirškime ir Lietuvos. Į gilesnę senovę nukeliausite skaitydami Kristinos Sabaliauskaitės pirmąsias „Silva Rerum“. Tačiau tikrai vertą dėmesio laikotarpį mūsų šalis išgyveno tarpukariu. Tuo metu valstybė buvo neseniai paskelbusi nepriklausomybę, o Kaunas tapo laikinąja Lietuvos sostine. Į jį ir nukelia Antano Šileikos knyga „Laikinai jūsų“.

Sekdami kontržvalgybos agento Justo Adamonio nuotykius, mes susipažinsime ir su istorine Kauno aplinka. Tarpukariu šis miestas klestėjo. Kūrėsi parduotuvės, Laisvės alėjoje virte virė gyvenimas, viešbučiuose vyko vakarėliai. Ponios dabinosi prašmatniomis suknelėmis, puošėsi, o tokiame fone kunkuliavo ir politinės intrigos. Tarp Rusijos ir Vokietijos atsidūrusi jauna valstybė turėjo daug problemų, o visuomenė puikiai jautė grėsmę iš abiejų pusių.

Autentiškos nuotaikos prideda ir tai, kad Antano Šileikos romanas „Laikinai jūsų“ remiasi tikrais įvykiais. Knygoje kalbama apie laikotarpį, kuomet Vilnius buvo okupuotas lenkų, Klaipėdos kraštas taip pat nepriklausė Lietuvai, o politiniuose užkulisiuose vyko Džeimso Bondo verti žaidimai.

Beje, jei knyga patiko ir tarpukario Kaune norėtumėte dar vienos laiko ekskursijos, aš rekomenduoju Inos Pukelytės knygą „Panelės iš Laisvės alėjos“. Čia dar daugiau kosmopolitiškų laikinosios sostinės gyvenimo detalių.

 

Shin Kyung-Sook „Ri Džinė“ – kelionė į XIX a. pabaigos Korėją

Korėja 1392–1897 metais buvo vadinama Čosono karalyste. Į jos paskutinius gyvavimo metus, devynioliktojo amžiaus pabaigoje, ir nukelia Shin Kyung-Sook knyga „Ri Džinė“. Korėja visada buvo uždara šalis, jaučianti grėsmę iš kaimynų kinų bei japonų. O dar į karalystę pradėjo keliauti vakariečiai ir skleisti savo idėjas. Kartu atplaukia ir diplomatas Kolenas de Plansi pažiūrėti kaip sekasi krikščionių misionieriams.

Pakviestas į Čosono karaliaus ir karalienės rūmus, jaunasis prancūzas įsimyli šokėją. Deja, ji nėra laisva moteris ir priklauso karaliui. Visgi, šis išleidžia merginą kartu su diplomatu į jo gimtąją šalį.

Skaitydami knygą turime progą ne tik susipažinti su korėjiečių gyvenimu, rūmų papročiais, neramiu karalystės laikotarpiu, tačiau nusikeliame ir į laisvą, bohemišką Prancūziją. Todėl matydami vakarų ir rytų kultūrų priešpriešą, galime dar lengviau perprasti to meto tradicijas bei požiūrį į žmogaus laisvę rinktis savo gyvenimo kelią.

Apie senovės Korėją žinome ne tiek ir daug, todėl „Ri Džinė“ suteikia progą pamatyti bendrą šalies istorijos paveikslą. Autorė teigė, kad ją įkvėpė reali, kadaise gyvenusi Čosono rūmų šokėja, išvykusi su prancūzu diplomatu.

Geriau susipažinti su „Ri Džine“ padės knygų tinklaraštininkės Book I Took apžvalga „Shin Kyung – sook „Ri Džinė“ – realiai gyvenusi korėjietė, kuriai laisvė ir meilė Paryžiuje netapo svajonės išsipildymu“.

Daug įdomybių tiek apie knygą, tiek apie Korėją papasakojo ir jos vertėjas. Rekomenduoju autorės Irmos Laužikaitės parengtą interviu „Vertėjas Martynas Šiaučiūnas-Kačinskas: ne žmonės renkasi Korėją, o Korėja renkasi žmones“, delfi.lt.

 

Chinua Achebe „Sugriūva viskas“ – kelionė į XIX a. pabaigos Afriką

„Man Booker“ premijos laureato Chinua Achebe knyga „Sugriūva viskas“ pirmą kartą pasirodė 1958-tais metais ir yra pripažinta vienu reikšmingiausiu praeito šimtmečio kūriniu. Dešimtys milijonų egzempliorių pasklido po pasaulį, o istorija pasiekė ir ekranus.

Šioje laiko kelionėje mes kelsimės į Afrikos igbų genties kaimelį Umuofijos krašte. Okonkvas – žmogus, kurį visi gerbia. Tai imtynininkas, savo šeimos gerovę pasiekęs atkaklaus darbo pastangomis. Skaitytojai įmetami į kasdieninį genties gyvenimą, hierarchiją, šeimų kūrimo subtilybes bei papročius. Susipažįstame su šventėmis, apeigomis, derliaus ruošimo papročiais, prekybos su kitomis gentimis subtilybėmis bei gentiniais tarpusavio nesutarimais.

Dėl vieno nutikimo Okonkvo su šeima turi palikti kaimą keliems metams. Nusikaltusį žmogų bausti tremtimi yra dar vienas paprotys. Po kelių metų Okonkvas tikisi grįžti ir gyventi, tarsi nieko nebuvę, deja, per tą laiką kaimas pasikeitė. Čia juntama didėjanti krikščionių misionierių įtaka, persisunkusi ne tik į afrikiečių tikėjimą, bet ir į kasdienybę.

Autorius Chinua Achebe knygoje „Sugriūva viskas“ nupiešia įtaigų Afrikos kolonizacijos pradžios paveikslą. Mūsų kelionės gidas Okonkvo atstovauja senąsias tradicijas ir priešinasi kolonizatoriams, nors ir pats supranta, kad tai beviltiška. Afrika keičiasi. Iš istorijos žinome jos likimą, o knygos dėka galime pajusti vietinių gyventojų patirtį.

 

Knygos apie keliones laiku

Teksto pradžioje minėjau, kad kartu su knygomis pakviesiu pakeliauti po skirtingas epochas. Tačiau yra romanų, kuriuose kalbama apie keliones laiku tiesiogine ta žodžio prasme. Ir ne visi jie yra iš kategorijos „fantastika“.

Herbert George Wells „Laiko mašina“ – klasika, kurioje iš Viktorijos laikų persikelsime į 802701-uosius. Keliautojai laiku tikisi, kad mokslo progresas jau išsprendė socialines visuomenės problemas. Tačiau keistame rojuje gyvenanti žmonių rasė ilojai yra visiškai priklausomi nuo kitos rasės – siaubingų požemių morlokų. Diana Gabaldon „Svetimšalė“ – kadaise „Svetimšalė“ buvo itin populiari serija, pagal kurią sukurtas ir serialas. Knygų leidimai išpirkti, tad teks šturmuoti bibliotekas. Tačiau ši knyga supažindins su viena žavia keliautoja laiku, kuri gyvenimą kurią net dviejuose šimtmečiuose.

Audrey Niffenegger „Keliautoju laiku žmona“ – dar viena skaitytojų mėgta knyga. Henris kenčia nuo genetinio sutrikimo, dėl kurio jis atsiranda ir išnyksta įvairiausiais savo gyvenimo laikotarpiais, nukeliaudamas į ateitį ar praeitį. Tačiau visų tų kelionių chaoso metu bando sukurti santykius su mylimąja.

Jei skaitote angliškai, rekomenduoju sąrašą su daugiau nei dvidešimt knygų apie keliones laiku – „20+ Best Time Travel Books for Science Fiction Fans!“.

Iš tiesų, gal nuskambės banaliai, bet kiekviena knyga yra kelionė. Vienos mus nukelia į praeitį ir padeda įsijausti į to meto aplinką bei pajusti bent šiek tiek laikmečiui būdingos nuotaikos. Kitos gi kviečia keliauti į naujas šalis ar pažinti kultūras. Panerti į kitus pasaulius yra taip paprasta, kad, prisipažinsiu, kartais nesuprantu, kodėl yra žmonių, kurie vis dar neskaito :).