12 gražiausių visų laikų pasakų

Pasakų pasaulis lydi mus nuo mažens. Įspūdingos karalystės, piktosios raganos, stebuklingos fėjos, kalbantys gyvūnai ir ugnimi besispjaudantys drakonai – istorijas, išgirstas vaikystėje, su šypsena prisimename iki šių dienų. Vis dėl to, jos stebuklingos ne tik savo turiniu, tačiau ir atnešama nauda – pasakos skatina vaikų vaizduotę, padeda pažintį pasaulį ir save, kursto smalsumą, skatina empatiją, plečia vaiko žodyną bei padeda formuoti vertybes.

Pasakų kiekis, kaip ir parašytų knygų – tiesiog nesuskaičiuojamas ir kiekvienam įstringa atmintin vis kita. Be visiems puikiai pažįstamų legendinių princesių „Snieguolės“ ir „Pelenės“ bei „Raudonkepuraitės“ nuotykių miške, žemiau pristatomos pasakos išlaikė laiko išbandymą ir net po daugelio metų yra vaikų mėgstamos ir skaitomos.

 

• Hans Christian Andersen „Coliukė“

Ne veltui Hansas Christianas Andersenas Danijoje yra laikomas nacionaliniu turtu. Jo pasakos vaikams  be jokios abejonės turi atsidurti gražiausių pasakų sąraše. Viena tokių – „Coliukė“, apie mažą, gležną, vos vieno colio mergaitę, gimusią iš nuostabaus gėlės žiedo. Vargšę mergaitę iš motinos glėbio išplėšė bjauri rupūžė, ją vesti panoro karkvabalis ir aklas kurmis, kuris nemėgo saulės ir gėlių. Coliukė, negalėdama gyventi be žiedų grožio ir paukščių giesmių, su dangų karpančių kregždžių pagalba sugeba išsilaisvinti iš ją lydėjusių nesėkmių.

 

• Lyman Frank Baum „Nuostabusis Ozo šalies burtininkas“

Nesenstanti L. F. Baum klasika, pagal kurią sukurtos „Keistuolių teatro“ dainos apie „Geltonų plytų kelią“ yra populiarios iki šiol. Kai viesulas Dorotę ir jos šunelį Toto iš gimtojo Kanzaso miesto nuneša į Ozo šalį, mergaitė ima ieškoti kelio namo, o sugrįžti jai turi padėti didysis Ozo šalies burtininkas iš Smaragdo miesto. Žingsniuodama geltonųjų plytų keliu mergaitė sutinka išsiblaškiusią Kaliausę, širdies trokštantį Geležinį Medkirtį ir bailųjį Liūtą, o jiems pakenkti vis bando piktoji stebuklų šalies ragana. Visgi istorija palieka išmintingą žinutę, kad, kai apie kažką labai svajoji, „svarbu labai norėti, pasistengti ir tikėti“.

 

• Lewis Carroll „Alisa stebuklų šalyje“

Prieš daugiau nei 150 metų gimusio kūrinio siužetą tikriausiai puikiai pamena visi. Septynerių metų mergaitė Alisa saulėtą popietę pastebi baltą triušį ir nuseka paskui jį iki olos, į kurią įlindus, atsiduria stebuklų šalyje. Ten ji gerokai ūgteli atsikandusi magiško pyragėlio, jai šypsosi erdvėje išnykstantis katinas, vikšras rūko kaljaną ir visi šalies gyventojai labai mėgsta arbatos popietes.

Tai istorija, kuri yra aktuali ne tik vaikams. Nors ji lavina mažųjų vaizduotę ir moko laisvai bei lanksčiai žiūrėti į pasaulį, šioje pasakoje gausu metaforų, kurias įminti įdomu ir suaugusiems skaitytojams.

Vis dėl to, yra keletas įdomių faktų, kurių apie šią istoriją galbūt nebuvote girdėję. Alisa gyveno iš tikrųjų – tai buvo Lewis Carroll viršininko dukra Alisa Liddell, kuri ir įkvėpė rašytoją parašyti istorijas apie Alisos nuotykius stebuklingoje šalyje. Be to, pasakos autoriui pavyko sukurti tokį įspūdingą, fantazijos kupiną pasaulį dėl jį kamavusios neurologinės ligos – dėl jos jis regėjo haliucinacijas, o šalia esantys objektai atrodė didesni arba mažesni nei iš tikrųjų. Beje, ši istorija buvo uždrausta Kinijoje 1931 m., nes buvo nuspręsta, jog gyvūnai neturėtų vartoti žmonių kalbos.

 

• Hans Christian Andersen „Bjaurusis ančiukas“

Ieškote pasakos, kuri jūsų mažiesiems padėtų svarbų pagrindą, formuojantis vertybėms, ir suteiktų šiais laikais itin vertingą pamoką – kad įvaizdis tai dar ne viskas? Rekomenduojame paimti į rankas Hanso Christiano Anderseno „Bjaurųjį ančiuką“. Ši graži istorija moko, kad nereikia smerkti kitų, kurie atrodo kitaip, bei nusiminti, jei esi nesuprastas aplinkinių.

Pasakoje iš kiaušinio išsiritęs ančiukas – kitoks nei jo broliai ir sesės, niekaip prie jų nepritampa ir jaučiasi nemylimas. Pasprukęs iš namų, jis klajoja liūdnas ir vienišas, laikas bėga ir vieną dieną ančiukas išvysta nepaprasto grožio gulbes. Ančiukas nustemba, kai gulbės jį priima kaip viena iš jų ir tik tada pamato savo atspindį vandenyje – pasirodo jis ne bjaurusis ančiukas, o tikra gražuolė gulbė!

 

• Gianni Rodari „Čipolino nuotykiai“

Nuotaikinga žurnalisto ir rašytojo Gianni Rodari pasaka apie svogūnėlį Čipoliną, kuris padedamas draugų kovoja su daržovių šalies valdovu princu Citronu. Čia susitiksite ir grafiuką Vyšniuką, ir senjorą Pomidorą, kuprių Vynuogę, seklį Morką, advokatą Žirnį ir daug kitų spalvingų knygos veikėjų.

Šioje vaikiškoje istorijoje aptinkamos ir anaiptol nevaikiškos temos. Suaugę skaitytojai čia gali išvysti politinių bei socialinių alegorijų, komunizmo ir totalitarizmo pėdsakų, o pats Čipolino personažas vaizduoja pilietiško aktyvumo ir žmogaus laisvių svarbą.

 

• Broliai Grimai „Jonukas ir Grytutė“

Brolių Grimų indėlis į pasakų lobyną toks didelis, jog būtų neleistina juos pamiršti įtraukti į gražiausių pasakų sąrašą. Ši pasaka žymi dėl savo saldainių namelio vidury miško, kurį svajodavo aptikti visi vaikai. Tik žinoma, be piktosios raganos viduje. Nors pagal pasaką „Jonukas ir Grytutė“ pastatyta daugybė siaubo ekranizacijų, tai vis dar išlieka viena įsimintiniausių ir gražiausių brolių Grimų pasakų.

Joje pasakojama apie brolį ir sesę, kuriuos miške palieka tėtis, o šie, beklaidžiodami, aptinka saldųjį namelį iš meduolių, pyragaičių ir saldumynų, kuriame gyvena baisi ragana. Tai pasaka apie meilę šeimai, ištikimybę ir, žinoma, svarbią pamoką nepasitikėti nepažįstamais, ypač tais, kurie siūlo vaikams saldainius.

 

• Samuil Maršak „Dvylika mėnesių“

Vienas garsiausių rusų rašytojų Samuilas Maršakas vaikų literatūros pasauliui padovanojo stebuklingą pasaką „Dvylika mėnesių“. Joje vaizduojama piktoji pamotė, vidury žiemos išvariusi savo podukrą į mišką ieškoti snieguolių. Geraširdei mergaitei pasiseka ir miške ji sutinka dvylika mėnesių, kurie padeda patenkinti piktosios pamotės prašymą. Tačiau pamotė netiki podukros pasakojimu apie dvylika mėnesių, tad pirmiausia pasiunčia savo mylimą dukrelę, o jai negrįžus, ir pati išsiruošia į mišką surasti tuos paslaptinguosius dvylika mėnesių.

Tai pasaka, kuri moko jaunuosius skaitytojus kantrybės, darbštumo, mini godumo sukeliamą žalą bei gamtos dėsnių tvarką, kuriai nevalia prieštarauti.

 

• Anglų pasaka „Trys paršiukai“

Dar viena nemirtinga pasaka, mokanti, jog galiausiai gėris visuomet laimi. Trys broliukai paršiukai – Nif Nifas, Nuf Nufas ir Naf Nafas, artėjant vėsesniems orams, nusprendė pasistatyti namus – pirmasis iš šiaudų, antrasis iš šakų, o trečiasis iš plytų. Ramų paršiukų žiemojimą sutrukdo piktasis vilkas, kuris kėsinasi į mažuosius paršelius.

Ši pasaka mažuosius skaitytojus moko darbštumo, atsakomybės ir meilės artimiesiems.

 

• Charles Perrault „Batuotas katinas“

Charles Perrault pasaka apie tris sūnus, kuriems mirdamas tėvas malūnininkas paliko malūną, asilą ir katiną. Gavęs katiną, jaunėlis labai nuliūdo, tačiau vėliau išaiškėjo, kad katinas nėra paprastas namų gyvūnėlis, o tikras gudruolis, padėjęs jaunėliui įveikti įvairius iššūkius ir atnešęs didelę laimę.

Pasaka moko darbštumo ir kūrybiškumo, taip pat, kad gera išvaizda – tai dar ne viskas, o štai išmintis gyvenime gali nemenkai pagelbėti. Daugiau nei 300 metų skaičiuojanti pasaka išversta į šimtus kalbų, pagal ją sukurti spektakliai vaikams, ne vienas animacinis ir vaidybinis filmas.

 

• Lietuvių liaudies pasaka „Eglė žalčių karalienė“

Viena gražiausių lietuvių liaudies pasakų, be kurios daugelis neįsivaizduotų savo vaikystės. Nors pirmą kartą ši pasaka buvo publikuota M. Jasevičiaus 1837 m., šiandien žinomiausia yra Salomėjos Nėries išleista poema.

Tai istorija apie jauną merginą Eglę, kuri po maudynių kartu su savo dviem seserimis Baltijos jūroje, savo drabužiuose suranda žaltį Žilviną. Šis mainais už drabužius paprašo jos tekėti už jo ir mergina sutinka su šiuo sandoriu. Taip Eglė atsiduria savo vyro Žilvino karalystėje, kur jie kartu susilaukia Ąžuolo, Uosio, Beržo bei Drebulės. Nors ši pasaka baigiasi nelaimingai, tai svarbi tautosakos dalis, kupina mitologinių simbolių, užuominų į senąsias lietuviškas tradicijas ir pamokymų apie santykius su artimaisiais.

 

• Aleksejus Tolstojus „Buratinas arba auksinis raktelis“

Smagi Aleksejaus Tolstojaus istorija apie ilganosį medinį berniuką Buratiną ir jo nuotykius Tarabaro karalystėje. Ryžtingas, smalsus ir nuotykius mėgstantis Buratinas leidžiasi į kelią įminti tėčio Karlo durelių paslaptį kartu su savo auksiniu rakteliu, jį lydi ištikimi palydovai – žydraplaukė lėlė Malvina ir melancholikas Pjero, o jam kliudo piktasis priešininkas, didžiaburnis Karabasas Barabasas.

Sakoma, kad Buratinas – rusiškasis italo Karlo Kolodžio pasakos „Pinokis“ atitikmuo. Kadangi itališkoje pasakoje Pinokis dažnai buvo vadintas burattino – lėle, tad manoma, jog taip ir gimė lietuviams labiau pažįstamo Buratino pavadinimas.

 

• Lietuvių liaudies pasaka „Dvylika brolių, juodvarniais lakstančių“

Pasakose itin mėgstami magiški simboliai ir pasikartojantys skaičiai – trys, septyni, devyni, dvylika. Taip ir šioje pasakoje sutinkamas skaičius dvylika – sėkmės simbolis.

„Dvylika brolių, juodvarniais lakstančių“ – tai stebuklinė lietuvių liaudies pasaka apie raganą pamotę, kuri pavertė savo posūnius juodvarniais, o sesuo turėjo nueiti sunkų ir ilgą kelią, susitikti su debesis, vėją ir paukščius valdančiais atsiskyrėliais, kad galiausiai išgelbėtų savo brolius. Pasakoje galima aptikti svarbių pamokų, tokių kaip savo užsibrėžto tikslo siekimas, kantrybė, pagalba kitiems ir rūpinimasis savo šeima.