Icchokas Meras

Laimingo atsitiktinumo dėka būsimasis rašytojas buvo išgelbėtas - jį užaugino žemaičių valstiečių šeima. 1958 m. būsimas rašytojas baigė Kauno politechnikos institutą, dirbo inžinieriumi. 1972 m. persikėlė gyventi į Izraelį.

Kaip rašytojas Icchokas Meras debiutavo 1960 m., kai pasirodė jo apsakymų rinkinys „Geltonas lopas“. Vėliau "Lygiosios trunka akimirką", "Žemė visada gyva", "Ant ko laikosi pasaulis". Pagal tris jo sukurtus scenarijus pastatyti kino filmai – tarp jų ir garsioji „Mažoji išpažintis“.

Dėl nelojalumo politinei konjunktūrai ir todėl, kad buvo žydas, Icchokas Meras negavo Respublikinės premijos, kuriai buvo pristatytas. Buvo varžomos jo išvykos į užsienį. Rašytojas sulaukdavo griežtos recenzentų ir cenzorių kritikos, jo kuriami scenarijai sunkiai pasiekdavo kino studijas. Aukščiausią įtampą valdžios ir Mero santykiai pasiekė 1971 m. Nesantaikos priežastimi tapo romanas „Striptizas, arba Paryžius–Roma–Paryžius“, išspausdintas „Pergalės“ žurnale.
Icchokas Meras žinojo, kad romanas netaps knyga, tačiau vis vien pateikė rankraštį leidyklai. Cenzoriaus išvada buvo trumpa ir aiški: romanas iš principo antisovietinis, jo neįmanoma pataisyti. Tai buvo lūžio momentas – rašytojas apsisprendė išvykti į ir gavo leidimą. Vos nuvykęs į Izraelį, 1973 m., jis buvo apdovanotas prezidento Zalmano Šazaro premija.

Icchokas Meras rašė tik lietuviškai. Jo kūryba išversta į estų, jidiš, vokiečių, prancūzų ir kitas Europos kalbas. Icchokas Meras 2010 m. buvo apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija.