Jaan Kaplinski

Savo pirmuosius eilėraščius, įkvėptus Lermontovo ir Shelley, Jaan parašė dar būdamas mokinys. Vėliau studijavo lingvistiką ir romanų kalbas Tartu universitete. 1964 m. jį baigė ir įgijo prancūzų filologo kvalifikaciją. Jaan Kaplinski išbandė vertėjo, redaktoriaus, sociologo ir net ekologo profesijas – jam teko padirbėti Talino botanikos sode.


Jaan Kaplinski aktyviai dalyvauja politikoje. Dar sovietiniais laikais jis buvo vienas iš 40 intelektualų pasirašyto laiško valdžios atstovams iniciatorių ir autorių. Juo 1980 m.mėginta atkreipti valdžios dėmesį į prastėjančią estų kalbos padėtį ir jėgos panaudojimą prieš protestuojančius studentus. Šis laiškas nebuvo atvirai disidentinis, tačiau to meto spauda jį ignoravo, o pasirašę intelektualai buvo represuoti.


Kairiųjų pažiūrų mąstytojas 1992–1995 m. buvo išrinktas į Estijos parlamentą, o šiandien aktyviai pasisako aktualiomis politinėmis temomis. Jo filosofinėms pažiūroms didelę įtaką darė rytų filosofijos mokyklos, tokios kaip daoizmas ir ypač budizmas.


Jaan Kaplinski yra paskelbęs eilėraščių rinkinių, prozos ir eseistikos kūrinių. Pastaruosiuose rašytojas didelį dėmesį skiria gamtosaugos problemoms, kalbos filosofijai, kinų poezijai, filosofijai, budizmui ir estų nacionalizmui. Jis verčia iš prancūzų, anglų, ispanų, kinų ir švedų kalbų, o jo paties darbai yra pasirodę anglų, suomių, prancūzų, norvegų, švedų, olandų, islandų, vengrų, japonų, latvių, lietuvių, rusų, hebrajų, bulgarų ir čekų kalbomis. Kai kuriuos darbus pats poetas sukūrė angliškai ir suomiškai, o XXI a. pradžioje jis pamėgino kurti rusų kalba. Jaan Kaplinski yra įvardintas kaip vienas iš galimų Nobelio literatūros premijos laureatų.


Lietuvių kalba išleistas autobiografinėmis detalėmis paremtas Jaan Kaplinski romanas „Ta pati upė“.