Donaldas Kajokas (g. 1953 m. birželio 13 d.
Prienuose) – poetas, eseistas, prozininkas, Nacionalinės premijos
laureatas.
Donaldas Kajokas mokėsi dabartiniame Lietuvos
sporto universitete ir baigęs studijas dirbo treneriu. Vėliau –
Kauno radijo matavimų technikos mokslinio tyrimo institute, nuo 1989-ųjų
metų kultūrinio leidinio „Nemunas“ redakcijoje.
Ilgą laiką autorius užėmė vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojo
pareigas.
Už savo kūrybą Donaldas Kajokas buvo įvertintas
daugybe premijų. 1992-ais metais jam įteiktas Salomėjos Nėries
prizas, 1995-ais metais poetas tapo „Poezijos pavasario“
laureatu. Taip pat jis pagerbtas Lietuvos rašytojų sąjungos,
almanacho „Varpai“, Kauno miesto savivaldybės, Liudo
Dovydėno, Baltijos Asamblėjos, Bernardo Brazdžionio, Lietuvos meno
kūrėjų asociacijos, Jono Aisčio literatūros, meno ir kultūros
premijomis bei kitais prizais.
1999-ais metais Donaldas
Kajokas įvertintas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija.
Poeto, prozininko darbai verčiami į užsienio kalbas, įtraukti
į mokykline programą, puikiai vertinami kritikų ir turi daugybę
gerbėjų.
Debiutinė autoriaus poezijos knyga –
„Žeme kaip viršūnėmis“, išleista 1980-ais
metais. Vėliau kas keli metai pasirodė po naują rinktinę. Tai
„Lapkritis veidrodyje“, „Tylinčiojo aidas“,
„Žuvusi avis“, „Drabužėliais baltais“,
„Meditacijos“, „Mirti reikia rudenį“,
„Karvedys pavargo nugalėti“, „Kurčiam asiliukui“,
„Apie vandenis, medžius ir vėjus“, „Poezija, o gal ne
ji“ ir kitos.
Donaldas Kajokas rašo ne vien
poeziją, taip pat jis yra išleidęs esė rinkinių:
„Komentarai“, „Dykinėjimai“ bei „Lapės
gaudymas“. Autorius per žaismingus pokalbius, miniatiūras ir
pastebėjimus sugeba perteikti žavingas gyvenimo akimirkas.
Gerbėjus turėtų sudominti ir romanai, kuriuos siūlome įsigyti
internetu. Debiutiniame romane „Kazašas“ pinasi
tikrovė ir sapnai, persipina kelios siužetinės linijos, tekstas kaitina
vaizduotę.
Romanas „Ežeras ir kiti jį lydintys
asmenys“ išryškina autoriaus kūrybos bruožus. Čia
apčiuopiami ir poezijai būdingi motyvai, ir nepaprastas talentas
netikėtais istorijos vingiais drumsti skaitytojų mintis.
Dar vienas Donaldo Kajoko romanas „Skudurėlių
šventė“ narplioja vidines žmogaus būsenas.
Aprašyme teigiama, kad tai kūrinys apie dviejų vyrų mirtį ir jų
kelionę iš šio pasaulio. Visi trys minėti romanai sudaro
trilogiją.
Autorius tiek savo poezijoje, tiek prozoje kalba
apie trapų akimirkos grožį, gyvenimo prasmę, nevengia filosofinių
idėjų.
