Aldona Ruseckaitė (g. 1950 m. rugsėjo 27 d.,
Ingavangio km., Prienų raj., Lietuva) – poetė, rašytoja,
muziejininkė. Vadovauja Maironio literatūros muziejui, yra Trečiojo
amžiaus universiteto Literatūros fakulteto dekanė. Parašė
keletą poezijos knygų, grožinių ir biografinių romanų.
Aldona Ruseckaitė gimė Prienų rajone, Ingavangio kaime.
Baigusi mokyklą įstojo į Vilniaus universiteto Kauno humanitarinį
fakultetą (dabar – VU Kauno fakultetas). 1978 m. baigė
lietuvių kalbos ir literatūros studijas, įgijo filologo kvalifikaciją.
Nuo 1971 m. dirbo „Litekso“ fabriko kadrų skyriaus
inspektore. Vėliau Kauno S. Žuko taikomosios dailės technikume (dab.
Kauno kolegijos J. Vienožinskio menų fakultetas) dirbo pagal
specialybę – dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą.
1976 m. Aldona Ruseckaitė tapo tuometinio LSSR literatūros muziejaus
(dab. Maironio lietuvių literatūros muziejus) moksline bendradarbe,
vėliau skyriaus vedėja, o nuo 1989 m. – muziejaus direktore.
Ji yra Lietuvos muziejų asociacijos valdybos narė bei
Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) narė, Trečiojo amžiaus
universiteto Literatūros fakulteto dekanė. Nuo 1999 m. –
Lietuvos rašytojų sąjungos narė.
Kaip poetė
debiutavo 1994 metais Prienų krašto moterų poezijos antologijoje
„Gimtinės upeliai“. Po metų išleido atskirą savo
lyrikos knygą „Liūdesys kaip sekmadienis“. Vėliau
pasirodė ne viena jos apysaka, dar kelios poezijos knygos bei biografiniai
romanai.
Nuo 2012 m. parašė keletą biografinių
romanų apie didžiuosius lietuvių literatūros kūrėjus – Maironį
(„Šešėlis
JMM: Maironio gyvenimo meniniai biografiniai etiudai“), Žemaitę
(„Žemaitės
paslaptis“), V. Mačernį („Dūžtančios
formos: romanas apie Vytautą Mačernį“), Salomėją Nėrį („Padai
pilni vinių“). Maironio literatūros muziejaus direktorė
Aldona Ruseckaitė yra sukaupusi daugybę muziejinių žinių, jau senokai
domisi moterų rašytojų likimais.
Aldona Ruseckaitė
yra pelniusi daugybę apdovanojimų tiek už muziejinę, tiek už
literatūrinę veiklą - Didžiojo Lietuvos kunigaikščio
Gedimino ordino 2-ojo laipsnio medaliu, ordino „Už nuopelnus
Lietuvai“ riterio kryžiumi, o 2016 metais pelnė Vyriausybės
kultūros ir meno premiją.
Rašytoja mėgsta aktyvų
gyvenimo būdą, įkvėpimo semiasi iš gamtos, turėdama laisvą
minutę vaikštinėja po Maironio sodą, mėgsta fotografuoti. Ji
teigia, kad nė vieno biografinio romano nebūtų, jei ne jos darbas
muziejuje, kur ji nuolat yra arti žymiausių ir įdomiausių Lietuvos
asmenybių, rašytojų.