Nuotykiais alsuojantis romanas "KGB vaikai"apie neįprastų sugebėjimų turinčius jaunuolius ir dėl to juos medžiojančius "kagėbistus".

„KGB mirė. Tegyvuoja KGB. Tai pasakojimas apie ypatingus jaunuolius, kurie net griuvus Sovietų Sąjungai persekiojami praeities paslapčių. Tai mūsų gyvenimas 1996-aisiais, išpreparuotas ir išstatytas visų apžiūrai – saldžiarūgštis kaip „Bon Pari“ saldainis, juokingas kaip juostinės kasetės, pasenęs kaip pirmieji Lietuvos kelius raižę BMW, jaukus kaip blokiniai miegamieji rajonai. Pusiau fantastinis, pusiau istorinis romano veiksmas leis atpažinti save pačius, jei tik ėjome į mokyklą, studijavome, mylėjome, bėgome, patyrėme nuotykių 1996-aisiais. Gal ir jus kas nors seka?“

Rugilė Gaidukaitė Audenienė, alfa.lt žurnalistė


Justino Žilinsko romane „KGB vaikai“ veiksmas vyksta Lietuvoje 1996-aisiais. Tai pasakojimas apie persekiojamus jaunuolius Rasą ir Vilių, besiaiškinančius KGB paslaptis, atrandančius, kad jie ir patys tapo represinės struktūros darytų eksperimentų su žmonėmis aukomis – tiesioginėmis ir ne visai. Taip pat – tai savotiškas 1996-ųjų aktualijų ir žmonių gyvenimo paveikslas.


Tai – nuotykių romanas: daug šnekų, važiavimo, bėgimo ir mažai filosofijos. Tai – istorinis romanas: šeštųjų nepriklausomos Lietuvos metų tikrovė, politinė situacija ir kasdienybė su sovietinio laikotarpio reliktais. Tai – detektyvinis romanas: veikėjai sprendžia tradicines užduotis: Kas? Kodėl? Qui bono? Tai – šiek tiek mistinis romanas: šie žmonės ne veltui pavadinti „KGB vaikais“.

Šokote „makareną“, žiūrėjote tą klaikų serialą „Beverli Hills“ ir dar atsimenate „Motorolos“ mobiliojo plytą ar mistišką prietaisą peidžerį? Tada šis romanas visiškai panardins jus į jau istoriją tapusios jaunystės atmosferą. Jaunesniems skaitytojams gal bus sunkoka suvokti, kiek daug lėmė mobiliojo telefono turėjimas ir kodėl veikėjai neguglina, tačiau skaitydami jie galės žavėtis tikroviškais jų paveikslais ir pašėlusiais nuotykiais.


O iš tiesų – tai romanas apie jus.